Tarpusavio supratimas

#055 Parabolė: Tarpusavio supratimas

Psichiatrijos ligoninės poilsio kambaryje meistras derina pianinino skambėjimą. Į kambarį guviai įeina žmogėnas ir įjungia televizorių. Televizoriaus skleidžiamas garsas trukdo meistrui dirbti, tačiau jis nusprendžia nesiginčyti, o tiesiog prieina prie televizoriaus ir nieko nesakęs išjungia jį. Žmogėnas keistai nužiūri meistrą ir vėl įjungia televizorių. Tai kartojasi kelis kartus. Pirmasis neapsikenčia derintojas:

— Klausykite, aš stengiuosi suderinti pianiną, todėl man reikia visiškos tylos.

Išgirdęs tai žmogėnas nusijuokia ir taria:

— O aš esu televizorių meistras ir atėjau suremontuoti televizorių. Aš maniau, kad jūs esate psichinis ligonis ir tiesiog padrikai daužote klavišus.

* * *

Šarūnas Facebook

Pasmerkimas

#054 Parabolė: Pasmerkimas

Viena šeima persikėlė gyventi į naują butą.

Ryte, vos tik pabudusi, žmona pažvelgė per langą ir pamatė kaimynę, kuri džiaustė ant virvės išskalbtus drabužius.

— Pažiūrėk, kokie nešvarūs jos skalbiniai, — pareiškė ji savo vyrui.

Bet sutuoktinis skaitė laikraštį ir nekreipė jokio dėmesio į tai.

— Tikriausiai prastas jos muilas arba ji apskritai nemoka skalbti. Gal reikėtų ją pamokyti, kaip tai daroma.

Ir taip kaskart, kai tik kaimynė džiaudavo savo skalbinius, žmona nepaliaujamai stebėdavosi, kokie jie nešvarūs.

Vieną gražų rytą, pažvelgusi pro langą, ji aiktelėjo:

— Tai bent! Šiandien jos skalbiniai švarūs! Tikriausiai ji pagaliau išmoko skalbti!

— Tai kad ne, — tarė vyras, — tiesiog šįryt aš atsikėliau šiek tiek anksčiau ir nuploviau langą.

Taip ir mūsų gyvenime! Viskas priklauso nuo lango, per kurį žvelgiama į pasaulį.

Prieš smerkiant kitus pravartu įsitikinti, kad mūsų širdys ir ketinimai švarūs!

* * *

Šarūnas Facebook

Rikošetas – 2019

RIKOŠETAS

2019 m. balandžio 1 d. atidaryta pirmoji virtuali Lietuvos karikatūrų paroda-konkursas „RIKOŠETAS“.

Šios parodos tikslas yra Lietuvos karikatūros meno puoselėjimas, meninės karikatūros darbų plėtra, įvairiapusiškas autorių kūrybos pristatymas ir sklaida.

Parodos ekspozicijoje 20 autorių, 141 karikatūra (2019 m. balandžio 8 d.)

Bene pats svarbiausias šios karikatūrų parodos išskirtinumas — virtualios ekspozicijos darbus, skirtingai nuo tradicinių parodų ekspozicijų salėse, kurios vakare užsidaro, galima peržiūrėti iš bet kurio pasaulio taško 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę, ištisus metus. Tad galima parodą aplankyti ir patogiai įsitaisius žiūrėti autorių darbus bet kuriuo paros laiku, iš bet kur, ir neribotą laiką. Tai paroda, kuri peržengia nusistovėjusias tradicinių parodų ribas.

Paroda „RIKOŠETAS“ yra tęstinė — virtuali ekspozicija gali būti bet kada atnaujinta ne tik naujais darbais, bet ir pasipildyti naujais dalyviais.

„RIKOŠETAS“ (galerija):

https://www.ku-ku.lt/rikosetas-2019

Parodos organizatorius — Lietuvos karikatūrų portalas www.caricatura.lt

Virtuali Lietuvos karikatūrų paroda-konkursas „RIKOŠETAS“.

* * *

Šarūnas Facebook

Pinigai ir darbas

#053 Parabolė: Pinigai ir darbas

Kartą naujokas paklausė mokytojo:
— Mokytojau, ką daryti, jeigu tau nepatinka pirkėjas?
— Nepatinka? — perklausė mokytojas.
— Taip, — susiraukė mokinys, — na, žinote, juk būna taip, kad koks nors žmogus jums  sukelia pasibjaurėjimą. Savo išvaizda, apranga, elgesio maniera…
— Įdomu, — tarė mokytojas, — o ar jis turi pinigų?
— Na… taip, tikriausiai… tai yra taip… žinoma, — susvyravo mokinys.
— O ar būna taip, — paklausė mokytojas, — kad pinigai tau sukeltų pasibjaurėjimą?
— Pinigai? — nustebino mokinys. — Ne, pinigai man labai patinka.
— Ar tu juos myli? — pasitikslino mokytojas.
— Galima ir taip pasakyti, — susimąstė mokinys ir jo veidas staiga nušvito.
— Taip, žinoma, labai myliu!
— Tuomet kaskart nuspręsk, — pareiškė mokytojas, — kas tau svarbiau: patinka pinigai ar nepatinka pirkėjas.

* * *

Šarūnas Facebook

Paukštė ant šakos

#052 Parabolė: Paukštė ant šakos

Kartą pavargusi paukštė nutūpė pailsėti ant medžio šakelės. Ji mėgavosi savo saugumu ir atsiveriančiu nuostabiu vaizdu aplink. Paukštė čiulbėjo ir bendravo su kitais paukščiais. Tačiau nespėjo ji tinkamai apsiprasti prie šios šakelės, tokios patikimos ir saugios atramos po kojomis, kai nelauktai atūžęs stiprus vėjas ėmė taip stipriai purtyti šaką ir su tokia galinga jėga mėtyti ją į visas šalis, kad atrodė, jog šakelė netrukus ims ir nulūš. Tačiau paukštė visiškai dėl to nesirūpino, kadangi žinojo dvi esmines tiesas. Pirma, net jei ir neliks šakelės, juk ji paukštis, tad galės be vargo pakilti ir skristi — savi sparnai užtikrins jai saugumą. Antra, aplink yra daugybė kitų panašių šakų, kurios neabejotinai suteiks jai laikiną prieglobstį.

Skaitmeninė tapyba // www.sarunas.com/blog// Digital painting

* * *

Šarūnas Facebook

Ne piniguose laimė

#051 Parabolė: Ne piniguose laimė

Mokinys paklausė Mokytojo:

— Kiek tiesos yra pasakyme, kad ne piniguose laimė?

Šis atsakė, kad posakis yra visiškai teisingas. Ir įrodyti tai esą labai paprasta. Juk už pinigus galima nusipirkti patalą, bet ne sapną; maistą, bet ne apetitą; vaistus, bet ne sveikatą; tarnus, bet ne draugus; moteris, bet ne meilę; būstą, bet ne namų jaukumą; pramogas, bet ne džiaugsmą; išsilavinimą, bet ne protą. Ir tai, kas išvardinta, tai dar toli gražu iki pilno sąrašo.

* * *

Šarūnas Facebook

Trūkumai ir privalumai

#050 Parabolė: Trūkumai ir privalumai

Viena senolė turėjo du ąsočius, kuriuos ji kiekvieną dieną nešdavosi, kad parsinešti vandens. Prisėmusi du pilnus ąsočius, ji pakabindavo juos ant naščių, tačiau į namus ji kaskart atsinešdavo tik pusantro ąsočio vandens. Viename ąsotyje buvo nedidelis plyšelis, todėl senolei grįžtant į namus pusė vandens pakeliui išvarvėdavo iš jo.

Sveikas ąsotis buvo labai patenkintas savimi, o įtrūkęs ąsotis jautė nuolatinę gėdą dėl šio savo trūkumo. Jam buvo labai gaila pagyvenusios moteriškės, kuri dėl jo buvo priversta dažniau eiti parsinešti vandens, todėl vieną dieną jis apgailestaudamas tarė jai:

— Atleisk man už tai, kad dėl mano kaltės pusė vandens išteka. Bet aš nieko negaliu pakeisti.

Bet išmintinga senolė tik nusišypsojo:

— O ar tu pastebėjai, kad tavo kelio pusėje aš pasėjau nuostabių gėlių virtinę, o kitoje kelio pusėje — ne? Su tavo pagalba aš kasdien jas palaistau. O jos kiekvieną dieną džiugina mano akis ir sielą bei papuošia mano namus. Jeigu ne tu, viso šio grožio paprasčiausiai nebūtų. Ir visa tai — tavo dėka.

* * *

Šarūnas Facebook

Trys koštuvai

#049 Parabolė: Trys koštuvai

Vienas žmogus paklausė Sokrato:

— Ar žinai, ką tavo draugas pasakė man apie tave?

— Palauk, — sustabdė jį Sokratas, — tai, ką nori man pasakyti pirmiausia perkošk per tris koštuvus.

— Tris koštuvus?

— Prieš ką nors pasakant, reikia tris kartus perkošti. Pradžioje perkoški per Tiesos koštuvą. Ar tu įsitikinęs, kad tai tiesa?

— Ne, aš tiesiog išgirdau tai.

— Vadinasi tu net nežinai, ar tai tiesa, ar ne. Tada perkoškime per antrą koštuvą — Gerumo koštuvą. Ar tu nori pasakyti kažką gero apie savo draugą?

— Ne, priešingai.

— Vadinasi, — tęsė Sokratas, — tu ketini apie jį pasakyti kažką blogo, bet net nesi įsitikinęs, kad tai tiesa. Pabandykime trečią koštuvą — Naudingumo koštuvą. Ar man tikrai būtina išgirsti tai, ką nori papasakoti?

— Ne, tai nėra būtina.

— Taigi, — apibendrino Sokratas, — tai, ką nori man papasakoti nėra nei tiesa, ne gerumas, nei naudingumas. Tai kodėl apie tai reikia tada kalbėti?

* * *

Šarūnas Facebook

Ginčas

#048 Parabolė: Ginčas

Kartą Mokytojas pamatė aistringai besiginčijančius du mokinius ir kiekvienas iš jų buvo įsitikinęs, kad tik jis vienas teisus, todėl atrodė, kad šis ginčas niekada nesibaigs. Tada Mokytojas tarė:
— Kai žmonės ginčijasi siekdami pažinti tiesą, šis ginčas neišvengiamai turi pabaigą, nes yra tik viena tiesa, ir jie abu ją pripažins. Tuo tarpu kai ginčijamasi ne dėl tiesos, o dėl pergalės, ginčas tik dar labiau įsiplieskia, kadangi nei vienas iš jų nelaimės, kol kitas nepralaimės.
Mokiniai iš karto nutilo, o tada atsiprašė Mokytojo ir vienas kito.

* * *

Šarūnas Facebook

Didžioji išmintis

#047 Parabolė: Didžioji išmintis

Vieną gūdžią naktį nuošalioje provincijoje, kur buvo įsikūręs vienuolynas, iškrito neišpasakytai daug sniego. Ryte mokiniai klampojo link meditacijos salės per įspūdingą sniego dangą, kuri siekė jiems iki juosmens.

Mokytojas salėje susirinkusių mokinių paklausė:

— Pasakykite, ką mes dabar turėtume padaryti?

Pirmasis mokinys pasakė:

— Turime pasimelsti, kad prasidėtų atolydis.

Antrasis pasiūlė:

— Mes turime likti savo celėse ir išlaukti, kada nustos snigti ir ištirps sniegas.

Trečias pareiškė:

— Tam, kuris pažino tiesą, neturėtų rūpėti, yra sniego ar ne.

Mokytojas pratarė:

— O dabar paklausykite, ką aš jums pasakysiu.

Mokiniai pasiruošė išgirsti didžiausią gyvenimo išminties krislą.

Mokytojas įdėmiu žvilgsniu nužvelgė susirinkusius, giliai atsiduso ir žėrė:

— Kastuvus į rankas — ir pirmyn!

Niekada nereikia užmiršti, kas tikrai veikia — veiksmas!

* * *

Šarūnas Facebook