Tuščia valtis

#015 Parabolė: Tuščia valtis

Išminčius pasakojo:

„Jaunystėje aš dažnai eidavau vienas pasiirstyti po ežerą valtele, pamedituoti. Aš turėjau nedidelę valtelę, todėl galėjau netrukdomas valandų valandas ja plaukioti ir mąstyti. Vieną rytą, auštant, kuomet nakties tamsą pamažu keičia ryto prieblanda, aš užsimerkęs sėdėjau valtyje ir meditavau.

Staiga kažkieno valtis atsitrenkė į manąją ir suardė visą ryto harmoniją. Kaip aš tuomet įpykau! Jau ketinau aprėkti valties savininką, bet atsimerkęs pamačiau, kad toje valtyje nieko nėra: ji buvo tuščia. Man nebuvo kam išlieti savo pyktį. Todėl aš tiesiog užsimerkiau ir stengiausi vėl susigrąžinti vidinę harmoniją.

Kai patekėjo saulė, mano sieloje tvyrojo ramuma. Tuščia valtis tapo mano mokytoju. Nuo to laiko, jeigu kas nors bando mane įžeisti, aš tiesiog sakau sau:

— Ir ši valtis taip pat yra tuščia.“

Valtis rūke. // www.sarunas.com/blog // The Boat in the Fog.

* * *

Šarūnas Facebook

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *