Cenzūra II dalis

#054 Retrospektyva: Cenzūra. II dalis

Intro

„Leidėjas uždėjo veto publikacijai“.
Ne, tai ne apie sovietijos cenzorių trelines dainas.
Kiek daug kartų visa tai girdėta ir matyta jau po Nepriklausomybės atkūrimo, ir net savo kailiu patirta…
Dažniausiai leidėjų bei valdžiažmogių žodis būna kategoriškas, o tuo pačiu ir visa lemiantis, tačiau ar tikrai jis teisingas ir objektyvus?

Periferinis mąstymas

Užsisklendus tarp keturių sienų, vykstant uždarai oro cirkuliacijai, erdvė prasmilksta pačiakvapiu. Ilgainiui įtikima, kad tik šis parfumas yra vertingiausia, kas gali būti, o visa, kas už perimetro – klaiki taršalynė.

Tik kad štai per tokius ir panašius į juos veikėjus nenustojama likti periferija, kur sustabarėjęs kelmas gali diktuoti (ką sėkmingai ir daro) savo pseudo tiesų sakymą, pseudo požiūrį ir pseudo mintis, kurios mąstančiam piliečiui tegali sukelti šypseną, o dažnai net ir užuojautą.

Tik nereikia apsigauti, kad panašių kelmų era pasibaigė. Elementarus natūralios atrankos principas daugeliui suvaro savisaugos injekciją — kad išgyventi, reikia prisitaikyti prie aplinkos (arba būsi išmestas lauk, lyg musė iš barščių – akimirksniu atsilaisvinusią vietą užims kitas, sugebantis nepriekaištingai tarnauti ir pataikūniškai meiliai laižyti).

Betgi, tai tik leidėjas, nuo kurio veiksmų veikiausiai mažai kas priklauso valstybiniu lygmeniu, kuris kryptingai ir tendencingai formuoja tam tikrą masių (žurnalo skaitytojų) nuomonę.

Egzistuoja kur kas didesnė blogybė: panašūs į juos ufonautai sėdi įvairaus lygmens valstybinėse įstaigose bei organizacijose ir, dėl šventos ramybės bei rimties, užsiiminėja visokio plauko kvailystėmis ir manipuliacijomis.

Manipuliacijos ir smegenų formatavimas

Ar kada teko susimąstyti, kaip uoliai armija nukvakėlių funkcionierių rikiuoja nuomones reikalingomis kryptimis?

Smarkiai klysta tie, kurie galvoja, kad nebeliko terpės, kur vis dar klaidžiojama pasenusių idėjų užkampiuose, kur veši inercinė atsilikėlių ir tamsuolių mąstysena.

Taip, nors tokie veikėjai tegali sulaukti nebent gailesčio ir net užuojautos, tačiau, jei manote, kad tai tik papokštavimai… Nieko panašaus, — linksmumai dar tik prieš akis…

Po nepriklausomybės atkūrimo (maždaug 1996-1997 m.) sunku net buvo įtarti, kad dar išlikę archaiškai mąstančių veikėjų, kurie paskendę stereotipiniame mąstyme ir konservatizme – savotiški žmogėnai futliaruose.

Veido veidas

Panaikintos cenzūros sąlygomis iš kur galėjo atsirasti nauji draudimų aruodai? Tuomet kur slypi skirtumas tarp šių dienų draudimų ir sovietmečio ideologijos bei cenzūros laikų, kai už nekaltą piešinėlį galima buvo susilaukti aršaus puolimo, ar net pašalinimo iš a la komsomolo?

Ir anksčiau, ir dabar pastebima tam tikra, atskirų veikėjų savita (ir tik jiems patiems suprantama) logika bei pozicija…

Žvaigždė. Stereoskopinis variantas

Besidauginantys futliarai

Tiesa, niekas nenuneigs, kad leidėjų valia daryti tai, kas jiems šauna į galvą, nes tik jie atsako (tiesiogiai ir netiesiogiai) už leidinio sėkmę, neša finansinę atsakomybę. Tikėtina, kad savininkai dažniausiai formuoja leidinio veidą. Tačiau, kaip taisyklė, tas formavimas tėra arba pataikavimas masių skoniui, arba tarnavimas tam tikroms suinteresuotoms socialinėms ir finansinėms grupėms, verslo organizacijoms.

Todėl vis dažniau prisidengus morale, dorove, etika, netgi ir visuomenės gerovės vardu sukami savi draudimų malūnai, tačiau labai dažnai tai tėra tik savotiškas pretekstas apsisaugoti nuo „kad tik kas nors neatsitiktų“.

// A. Čechovo apysakos „Žmogus futliare“ pagrindinis personažas — konservatyvus, perdėtai atsargus, nemėgstantis naujovių žmogėnas, kurio gyvenimo kredo — „kad tik kas nors neatsitiktų“. //

O ši gija labai gaji šiuolaikiniame visuomenės raidos etape, kur apsidraudėliškumas bei komfortabilumas kyla į naujas aukštumas.

Lūkesčiai, kad ilgainiui konservatizmo apraiškų mažės, o futliariškumai dings — vis labiau tirpsta. Nūnai žiniasklaidos cenzūra įgavusi visai kitokį atspalvį — dabar kinkos dreba ne vien tik dėl šiltos vietos, ar viršininkijos (savininkų) rūstybės, bet prisidėjo dar ir įvairiausio plauko visuomenių organizacijų per prievartą brukami nuomonių formavimo volai, — ką grupelė žmonių pagalvos, ką visokie marginalai pasakys, koks bus jų nepasitenkinimo lygmuo.

O jeigu kalbėti be užuolankų – visa tai tėra iškreiptas mažumos grupių nuomonių diktatas siekiant paveikti ir įtakoti sau palankius sprendimus, primetant kitiems savo „tiesos sakymą“, neatsižvelgiant į susiklosčiusias tradicijas, papročius, kultūrą, gyvenimo būdą.

// Pvz., komentarų išjungimas arba selekcija ir šalinimas po nuomonės formavimo straipsniais ar po publikacijomis visuomenei jautriais klausimais (kad tik kas nors neatsitiktų, – dėl šventos ramybės atjungsime komentarus…) //

Jakštas Šarūnas. Karikatūra, Cartoon, Karikaturen, Caricatura.
// Savicenzūra / Self-censorship

> Savicenzūra / Self-censorship <

Kiekvienas žmogus turi savo nematomą futliarą, t. y. rėmus, į kuriuos jis pats save įspraudžia. Skirtingi žmonės, skirtingi ir rėmai. Futliaras — tai gaubtas, kuris saugo žmogų nuo tariamai kvailų poelgių, tai tarsi kažkoks apsauginis šydas, savotiška savicenzūros forma. Tačiau skiriasi šios gaubto vaidmuo: tai, ką vienas žmogus, nusimetęs gaubtą, padarytų nė nepagalvojęs apie pasekmes, kitas gi lindėtų jame įsispraudęs kiek galima giliau. A. Čechovo apsakyme „Žmogus futliare“ aprašomas tipelis, kuris yra suvaržytas įvairiausių taisyklių, draudimų, pareigų ir slegiamas didelės atsakomybės jausmo. Iš tiesų tai apgailėtinas tipažas, kuris neturi savo minčių, o tik prisitaikėliškai gyvena pagal kitų žmonių sugalvotus draudimus. Žmogus futliare savo elgsena panašus į senų davatkų klubo personas, suvaržytas įvairių religinių saitų, kurios nei pačios ramiai gyventi sugeba, nei kitiems laisvai kvėpuoti duoda.

Cenzūra I dalis

#053 Retrospektyva: Cenzūra. I dalis

Cenzūra žodžio reikšmė

cenzūrà [lot. censeo — vertinu]:
1. spaudos, kino filmų, radijo ir televizijos laidų, teatro spektaklių ir kitų viešų renginių turinio kontrolė, kad nebūtų platinamos tam tikros žinios ir teorijos;
2. įstaiga, kontroliuojanti spaudą, kino filmus, radijo ir televizijos laidas;
3. nuobaudos, skiriamos parlamento deputatams už vidaus tvarkos reglamento pažeidimą;
4. kanonų teisėje — bendras bažn. bausmių pavadinimas;
5. psichoanalizėje — visuomeninių normų sistema, nesąmoningais mechanizmais kontroliuojanti žmogaus potraukius, motyvus, ribojanti jų realizaciją;
6. cenzoriaus pareigos.

Cenzūros tipai:

  • Moralinė cenzūra, kuomet kontroliuojama moralinių normų neatitinkanti medžiaga (pornografija, keiksmažodžiai, smurto scenos, vulgari kalba, kiti tabu).
  • Karinė cenzūra, kuomet kontroliuojama informacija apie taktines, žvalgybines paslaptis.
  • Politinė cenzūra, kuomet kontroliuojama neigiama informacija apie valdžią, neleidžiama reikšti opozicinės nuomonės.
  • Religinė cenzūra, kuomet kontroliuojama informacija, neatitinkanti religijos dogmų,prieštaraujanti, kitaip interpretuojanti ar neigianti religiją.
  • Korporacinė cenzūra, kuomet kontroliuojama informacija apie prekybines paslaptis, korporacijų neigiamus ekonominius rodiklius.

Prieš vėją nepapūsi

Karikatūrų piešimas (o tiksliau – jų publikavimas) sovietmečio draudimų labirintuose (cenzūra) turėjo visą paketą specifinių bruožų: galiojo nemažas skaičius nerašytų draudimų, uždraustų temų karikatūroms, įvairių kitų cenzūravimo niuansų. Žvelgiant iš šalies, jei pats asmeniškai nesusidurtum, tai net neįtartum, kad tokia specifinė sijojimo sistema apskritai egzistavo.

Publikacijas taip pat stipriai įtakodavo pirmaeilio pralaidumo darbai: temų spektras, kurioms buvo teikiama pirmenybė publikuoti, o taip pat ir redakcijai arčiau kūno esančių „teisingų“ autorių sąrašas.

Suprantama, kad kiekvienas, kuris gyveno tuo metu sovietijoje, puikiai suvokė, kad egzistuoja valstybinė cenzūra ir kad „prieš vėją nepapūsi“.

Tačiau menininkai su draudimais susidurdavo betarpiškai, todėl ir jų atmintyje anuomet išlikusi patirtis nugludindavo visai kitus potyrius, kito lygmens jausmus.

Satyros ir humoro žurnale „Šluota“, kaip ir visuose kituose to meto leidiniuose, taip pat bujojo cenzūra:

a) galiojo neafišuojamas sąrašas temų, kurioms pirmoje eilėje įsižiebdavo žalia šviesoforo spalva. Pvz., jeigu piešiniuose plieksi JAV (US) ir NATO — visos durys akimirksniu atsiverdavo ir ypač plačiai.

Tačiau aš tokių karikatūrų nepiešiau.

b) Jeigu paišysi gamybine tematika — pijokai darbe, gamybos problematika, socialistinio darbo spartuolių kovos su veltėdžiais; siuvėjos, mezgėjos, tekintojos, šlifuotojos ir visas kitas panašaus pobūdžio asortimentas — taip pat durys atsiverdavo plačiai.

Bet aš tokių karikatūrų nepiešiau.

c) Jeigu piešiniais koneveiksi tarpukario Lietuvos santvarką (aštriu satyros ginklu kovoje su vadinamąja buržuazine ideologija) — taip pat durys atviros.

Bet aš tokių karikatūrų nepiešiau.

d) Jeigu paišysi apie neūkiškumą kolūkiuose ir tarybiniuose ūkiuose, apie rubuilių melžėjų aimanas, girtus traktorininkus ir kombainininkus, derliaus ir soc. turto grobstymą, neišsipagiriojančius girininkus, degradavusius kolūkiečius — taip pat žalias takelis šviečia.

Bet aš tokių karikatūrų nepiešiau.

Tačiau būtent tokios karikatūros, šokančios į taktą sovietinei ideologijai, nepaliaujamai buvo tiražuojamos praktiškai kiekviename žurnalo „Šluota“ numeryje. Ir tokios pakraipos karikatūrų sovietmečio metais pilnos pakampės mėžte primėžtos. O ir piešiantis kolektyvas stengėsi iš peties. Kiek daug atvirai nykaus šlamšto tuo metu karikatūristai prištampavo — dabar sunku būtų net patikėti, kad kažkam labai knietėjo patapti soc. ideologijos padlaižūnais. Tačiau šios veiklos atspaudai palikti – jie nebyliai liudija apie Marijos žemės karikatūristų liokajų savanorišką išverstakailiškumą.

Juk jų su botagais prie sienos niekas nevarė sušaudyti, badu nemarino ir kankinimais nevertė, kad tarnautų!..
Ech, tas saldus žodis – rublis…


Perprasti visą povandeninių srovių tėkmę karikatūristui naujokui buvo ne taip paprasta. Konkurencija anuomet buvo didelė: piešiančių karikatūristų gausa veržėsi per kraštus, o kiek tame tarpe profesionalių dailininkų būta! Tad norint prasibrauti į karikatūristų bendruomenės ratą, reikėjo labai stipriai pasistengti.

Kadangi dailės studijų nekramčiau, bei nepiešiau į taktą sovietinei ideologijai, mano šansai „kilti kūrybinės karjeros laiptais“ buvo stipriai suvaržyti.

Kad ir kaip kas dabar nečiulbėtų, bet publikacijų pirmenybė vis vien buvo teikiama tituluotiems autoriams, o taip pat ir tiems, kurie nesibodėdami peckeliojo politinės, buitinės, socialinės tematikos karikatūras. Pavarčius to meto žurnalų puslapius, akis rėžte rėžia karikatūrų gausa visokiomis gamybinėmis, kolūkinėmis, antiimperialistinėmis temomis.


Na, betgi buvo ir malonių išimčių! Išskirtinio talento autorius, kurio net politines, gamybines, kolūkines ar buitines karikatūras man buvo visada malonu išvysti — dailininkas Fridrikas Samukas! Ir net nesvarbu, kokia tema jis būdavo nupiešia piešinį, kad ir ką jis pavaizduotų – mane visada žavėjo jo nepriekaištinga piešinio atlikimo kultūra, savitas ir įsimintinas braižas, architektūriškai preciziškai sudėliota kompozicija, lakoniškas ir subtilus humoras.

Tiesa, sovietijos pučiamai dūdai piešiniais talkino dar keletas gabių autorių, kurių piešimo stilius buvo malonus mano akiai… Manęs tai nedžiugino, bet tai buvo jų pasirinkimas…

Galerija–H

Karikatūrų Galerija-H (2007–2010)

Spalio 30 d. atidaryta nauja RETROSPEKTYVA karikatūrų galerija – Galerija-H.
Šioje galerijoje publikuojami 2007–2010 m. laikotarpiu sukurti darbai.

Galerija–H >>>


2007–2010 metų laikotarpiu sukurtos pirmos 2D+3D karikatūros:

2D+3D skaityti >>>

Šiuo laikotarpiu taip pat sukurta ir pirmoji 3D karikatūra „Trys Kryžiai“ (naudojant vien tik 3D kompiuterinės grafikos įrankius):

3D skaityti >>>

Stereoskopija

#052 Retrospektyva: Stereoskopija

Nuolatinis piešimas per ilgus metus nušlifuoja tam tikrą piešimo stilių, kuris ilgainiui tampa autoriaus nusistovėjusiu savitu, charakteringu, o tuo pačiu ir atpažįstamu braižu. Vėliau dardėjimas vienomis ir tomis pačiomis vežėčiomis nejučia tampa nuoboda, tad galvoje palaipsniui ima suktis visokių stiliaus atsinaujinimo ir rekonstrukcinių minčių (noras plėsti karikatūros meno ribas, ieškoti ir bandyti įvairias naujoves).

3D animacijos pionieriai
1984 m. buvo išleistas pirmas trumpo metražo 3D animacinis filmukas „Andre ir bitutės Wally nuotykiai“ (angl. The Adventures of Andre & Wally B.).
1995 m. sukurtas pirmasis pilnametražis 3D animacinis filmas „Žaislų istorija“ (angl. Toy Story).
Naujo tūkstantmečio pradžioje 3D animacinių filmų gamybos bumas jau buvo gerokai įsibėgėjęs. Netrukus imta kurti ir stereoskopinius 3D animacinius filmus.
2004 m. sukurtas pirmas stereoskopinis 3D animacinis filmas „Svajonių traukinys“ (angl. The Polar express).

SOSka
Stereoskopinę 3D animacinių filmų gamybos technologiją įsisavinau vos tik tokia proga pasitaikė, tačiau tuo metu nebuvo kur ją panaudoti. Tad natūralu, kad įgytas naujas žinias norėjosi kažkur panaudoti.
Savo pirmą stereoskopinę karikatūrą norėjau sukurti dar 2010 metais XXXIV Lietuvos karikatūrų parodai, tačiau tuomet pritrūko laiko šį naujoviškos technikos sumanymą įgyvendinti.
Ir nors tuomet tinkama trimačiam vaizdui karikatūros idėją aš vis tik parodai nupiešiau, bet tai nebuvo stereoskopinė jos versija.

2011 m. buvau tvirtai nusprendęs, kad būtinai sukursiu stereoskopinę karikatūrą. Tad patį pirmą darbą Balandžio 1 d. karikatūrų parodai ir sukūriau erdvinio vaizdo karikatūrą. Jos pavadinimas – „SOSka“ („Žindukas“ – tie, kas gerai žino rusų kalbą, turi galimybę plačiau interpretuoti pavadinimo niuansus).
Stereoskopinė karikatūra (apačioje) buvo eksponuojama XXXV Lietuvos karikatūrų parodoje.

Jakštas Šarūnas. Karikatūra, Cartoon, Karikaturen, Caricatura.
Pirmoji stereoskopinė karikatūra „SOSka“ („Žindukas“)

Pirmoji stereoskopinė karikatūra „SOSka“ („Žindukas“)

Dėmesio!
Užvedus ir paspaudus ant karikatūros bus matomas išdidintas vaizdas.
// Karikatūrą geriausia žiūrėti su stereoskopiniais akiniais. //


Kita stereoskopinė karikatūra („Žvaigždė“) buvo sukurta kitų metų (2012 m.) XXXVI Lietuvos karikatūrų parodai, kurios tema buvo: „Vienodas užmokestis už vienodą darbą“.

Karikatūros „Žvaigždė“ nuotykiai karikatūrų parodoje:
„Žvaigždė“

3D karikatūros

#051 Retrospektyva: 3D karikatūros

Susidūrimas
2003–2009 metais Marijos žemės animacijos fronte pamažu ėmė rastis 3D kompiuterinės grafikos paklausa; atsirado poreikis net ir vien tik 3D animacijos kūrimui.
Intensyvi praktinė patirtis vykdant 3D kompiuterinės grafikos (animacijos) projektus, įgytos žinios bei gamybiniai įgūdžiai davė daug apčiuopiamos naudos perprantant 3D animacijos kūrimo ypatumus, kilstelėjo supratimą apie 3D animaciją į aukštesnį lygmenį.
Šiuo laikotarpiu kurti animaciniai projektai (pvz., „Me and Moody“, „Tankas“, „Baubo liga“) buvo puikus būdas teorines žinias įgyvendinti praktikoje, o tuo pačiu ir perprasti 3D kompiuterinės grafikos kūrimo niuansus.

Me&Moody

Anuomet įgyta praktinė patirtis atvėrė galimybes jau ir savarankiškai, be pagalbos iš šalies, pačiam kurti 3D kompiuterinę animaciją.
Tad natūralu, kad šiame 3D kompiuterinės grafikos (animacijos) projektų vykdymo kontekste atsirado noras kurti 2D+3D technikų samplaikos darbus, arba vien tik 3D skaitmenines karikatūras, iliustracijas, paveiksliukus.
Karikatūrų parodos visais laikais buvo ir išlieka gera terpė eksperimentuoti. Tad ši erdvė idealiai tiko pristatyti žiūrovams karikatūras, kurių kūrimui pirmą kartą Marijos žemės karikatūrų meno istorijoje panaudota 3D kompiuterinės grafikos technika.

Karikatūra „Susidūrimas“ nupiešta 2007 m. karikatūrų parodai.
// „Susidūrimas“ – karikatūra pionierius, kurią kuriant pirmą kartą panaudojau (integruota) trimačiai grafiniai elementai (3D automobiliai). //

Jakštas Šarūnas. Karikatūra, Cartoon, Karikaturen, Caricatura.
> Susidūrimas / Collision <

> Susidūrimas / Collision <


Info asmenims, kurie nėra vairuotojai:
dešiniosios rankos taisyklė – jei privažiavus prie sankryžos, iš dešinės esančiame kelyje stovi automobilis, važiuoti negalite.
// KET 155 p. Lygiareikšmių kelių sankryžoje vairuotojas privalo duoti kelią iš dešinės artėjančioms transporto priemonėms, jeigu transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi. //


2009 m.
2009 metais beveik visus savo darbus (karikatūras, piešinius, iliustracijas, atvirukus) kūriau pasitelkdamas 3D kompiuterinės grafikos įrankius. Balandžio 1 d. karikatūrų parodai pateikiau keturias karikatūras ir visos jos buvo sukurtos naudojant trimatę kompiuterinę grafiką („Geležinis Vilkas“, „Matrica“, „Trys Kryžiai“, „Vilniaus kroketas“).

Iš šio tarpo išskirtina karikatūra „Trys Kryžiai“, kuri sukurta vien tik 3D kompiuterinės grafikos įrankiais. Šis darbas ir yra mano pirmoji 3D karikatūra.

Jakštas Šarūnas. Karikatūra, Cartoon, Karikaturen, Caricatura.
> Trys Kryžiai / Three Crosses 3D<

> Trys Kryžiai / Three Crosses <

Kitų trijų Balandžio 1 d. parodos karikatūrų sukūrimui naudota mišri (2D+3D) technika:
„Geležinis Vilkas“ – vamzdis, siurbėlės (dėlės) 3D objektai; „Matrica“ – Neries vamzdis, monetos 3D modeliai; „Vilniaus kroketas“ – pilis, kroketo lazda bei rutulys 3D modeliai.

Dargi ir kitoms tais metais vykusioms parodoms taip pat sukūriau karikatūras su integruotais 3D grafiniais elementais: „Nukryžiuotas“, „Kryžiaus kelias“, „Golfas“, „Ignalina Plant“, „Monstras“ ir dar kelios kitos.

3D kompiuterinės grafikos panaudojimas karikatūrose:

  • 2004 m. — sukurtas pirmas trimatis grafinis elementas karikatūrai (dolerinis kryžius);
  • 2007 m. — sukurta pirma karikatūra, kurioje panaudoti trimačiai grafiniai elementai („Susidūrimas“: personažas (vairuotojas) — 2D grafika, o automobiliai — 3D kompiuterinė grafika);
  • 2009 m. — pirma karikatūra, kuri sukurta vien tik trimatės kompiuterinės grafikos įrankiais („Trys kryžiai“).

Karikatūros ir 3D kompiuterinė grafika

#050 Retrospektyva: Karikatūros ir 3D kompiuterinė grafika

// 1999—2009 //

3D – pirma pažintis
Besidarbuojant animacijoje, regis 1990 metais, po vienos kelionės iš Švedijos sugrįžę kolegos pakylėtai pasakojo, kaip jie matė įspūdingą reginį: apsilankę vienoje Stokholmo studijoje jie stebėjo, kaip kompiuterio ekrane kuriami trimačiai vaizdai, kaip animuojami trimačiai objektai.

Kiek vėliau, vieno studijos kūrėjų grupės pokalbio metu, buvo gvildenama mintimis apie netolimos ateities animacijos revoliucinius pasikeitimus, apie naujas technologijas, apie tai, kaip užsienyje animacija jau kuriama vien tik kompiuterių pagalba: animacija be dažų, be celiulioidų, be filmavimo kameros, be griozdiškų filmavimo staklių – skaitmeninės animacijos eros pradžią.
Pamenu, kad anuomet visa tai skambėjo, tarsi iš kokio fantastikos žanro filmo, tarsi kokia maginės fantastikos pasaka: skaitmeninė animacija, kompiuterinė grafika! O čia tai bent!

// Kaipsyk panašiu metu pasaulį išvydo pilnametražis animacinis filmas „Mažoji undinėlė“ (1989 m.) — paskutinis Disney studijos filmas, sukurtas naudojant tradicinę pieštinę animaciją ant celiulioidų. Šiame filme pirmą kartą buvo išbandyta specialiai tam reikalui sukurta skaitmeninė kontūravimo ir spalvinimo technologija (angl.: CAPS/ink & paint). Taip pat keliose šio filmo scenose panaudota 3D kompiuterinės grafikos animacija. O jau kitame Disney studijos filme „Gelbėtojai Australijoje“ (1990) tiesiog knibždėte knibžda scenų, kuriose pieštinė skaitmeninė animacija kombinuota su 3D animacija. //

Trimatė kompiuterinė grafika, jos kolosalios galimybės mane masino nuo pat pirmų pažinties su ja akimirkų. 1990 metais tai buvo dar visiškai nauja, iki tol Lietuvoje praktiškai neregėta grafikos sritis, kuri mane iškart ir užbūrė (susiraitė žūtbūtinis noras išmokti naudoti trimatės grafikos paketą), tad vos tik pasitaikė palanki proga, bematant ėmiau savarankiškai mokytis trimatės animacijos pagrindų (1999–2000 m.). Tačiau kiek rimčiau į 3D kompiuterinės grafikos mokslus kibau tik nuo 2002 metų.

3D kompiuterinės grafikos paketą sudaro gausi atskirų, visiškai skirtingų modulių, visuma (modeliavimas, tekstūravimas, šviesos šaltinių sustatymas, kameros ir jų judėjimo animacija, objektų ir personažų dinamika, skysčių modeliavimas ir animacija ir dar visa eilė kitų modulių).
Visus 3D pakelto modulius vienodai gerai mokėti vienam žmogui — titaniškai sunki užduotis (retas paketo vartotojas, kuris žino visus modulius vienodai gerai).
Tačiau gebėjimas operuoti pagrindiniais 3D kompiuterinės grafikos moduliais, net ir pradinis bazinių žinių įsisavinimas, kiekvienam menininkui suteikia milžiniškas galimybes kurti 3D kompiuterinę grafiką bei animaciją.

Adomas ir Ieva
Maždaug 2004 metų pradžioje trimačių personažų animaciją jau buvau neblogai įvaldęs.
Tuo metu vis labiau knietėjo pačiam pabandyti sukurti 3D objektus (modelius), o taip pat įsisavinti ir kelis kitus 3D kompiuterinės grafikos (animacijos) paketo modulius (trimatis piešimas, objektų dinamika, skysčių dinamika, bei dar kelis kitus).
Savistoviai besimokydamas ir nagrinėdamas trimačio modeliavimo ypatumus paraleliai sumodeliavau du animacinius personažus – Adomą ir Ievą, kurie pagal formą, išorinį pavidalą buvo sukurti, tarsi imituojant mano piešiamų karikatūrinių herojų charakteringus bruožus, stilių.
Trimačio personažo (Adomas) galvą sumodeliavau be vienos ausies, vietoj jos – medicininis pleistras (du pleistro gabaliukai užklijuoti vienas ant kito kryžiumi).
Užbaigus modeliuoti du nesudėtingus personažus bei neįmantrų gėlėtą aplinkos landšaftą, buvo vizualizuoti keli trimačiai paveiksliukai: #01 Adomas ir Ieva stovi vienas priešais kitą sode tarp gėlių; #02 Adomas plaukia po vandeniu; #03 Adomas pievoje atsistojęs ant kamuolio bando išlaikyti ligsvarą.
Šie keli anuomet vizualizuoti paveiksliukai nebuvo kokių nors konkrečių karikatūrų vaizdiniai – tiesiog keli neįmantrūs eksperimentiniai pabandymai idant įvertinti, kokio lygmens gaunami sugeneruoti finaliniai 3D vaizdai.

Jakštas Šarūnas. 3D kompiuterinė grafika. Pirmieji bandymai.

> 3D kompiuterinė grafika. Pirmieji bandymai <


Kardiograma
Veikiausiai Adomo pleistras-kryžiukas ir buvo ta kibirkštis, kuri vėliau įžiebė ir išsivystė į pirmą karikatūrą, kurioje buvo panaudota mišri 2D rastrinės grafikos ir 3D kompiuterinės grafikos samplaika.
Pradžioje buvo sugalvota neįmantri karikatūra: raudono medicininio kryžiaus transformacija į dolerinį kryžių. Tik kiek vėliau ši mintis išsirutuliavo į karikatūros idėją: kryžiaus formos pinigų banknotų pluoštas (lobizmo simbolis) virvelėmis tampo (palaiko) gyvybės liniją (kardiogramos kreivę).

Jakštas Šarūnas. Karikatūra, Cartoon, Karikaturen, Caricatura.
> Kryžius 3D / Red Cross 3D<

> Kryžius 3D / Cross 3D <


2004 metais buvo sumodeliuotas elementarus 3D raudonas kryžius, o panaudojus tikro dolerio tekstūrą, raudonas kryžius virto dolerinių kupiūrų kryžiumi, kuris paskui ir buvo karikatūros „Kardiograma“ esminis grafinis elementas.
Dažnai taip nutinka, kad dėl vienų ar kitų priežasčių tenka atidėti kūrybinio užmanymo įgyvendinimą vėlesniam laikui. Taip atsitiko ir su karikatūra „Kardiograma“ – neužbaigtas įgyvendinti sumanymas buvo atidėtas „į stalčių“ ateičiai.

Jakštas Šarūnas. Karikatūra, Cartoon, Karikaturen, Caricatura.
> Kardiograma / Cardiogramme <

> Kardiograma / Cardiogramme <


2009
Prabėgo penki metai, kai 2009 m. vėl ėmiausi karikatūros „Kardiograma“: anksčiau sustyguotą idėją tereikėjo užbaigti.
Tačiau dar prieš tai, 2007–2008 m. laikotarpiu, taip pat buvo sukurta keletas karikatūrų su 3D kompiuterinės grafikos elementais: „Susidūrimas“ (2007 m.), „Sizifas“ (2008 m.) ir „Prokuratūra-pelėkautai“ (2008).
Netrukus po to kai 2009 m. pateikiau Balandžio 1 d. karikatūrų parodai 4 darbus atliktus 3D grafikos technika, prisėdau užbaigti karikatūrą „Kardiograma“, kurią netrukus ir pabaigiau kurti (2009 m. gegužės mėn.).
Taigi, nors karikatūra „Kardiograma“ buvo pradėta kurti dar 2004 m., tačiau galutinai ji užbaigta tik 2009 m. gegužės mėn.
Todėl veikiausiai būtų klaidinga įvardinti ją „pirmąja savo 3D kregžde“, tačiau būtent 2004 m. sukurtas trimatis objektas (dolerinis kryžius) yra tas atskaitos taškas, kada pirmą kartą mano kurtoje karikatūroje „įsipaišo“ (įpintas) 3D kompiuterinės grafikos elementas.

3D kompiuterinės grafikos panaudojimas karikatūrose:

  • 2004 m. — sukurtas pirmas trimatis grafinis elementas karikatūrai (dolerinis kryžius);
  • 2007 m. — sukurta pirma karikatūra, kurioje panaudoti trimačiai grafiniai elementai („Susidūrimas“: personažas (vairuotojas) — 2D grafika, o automobiliai — 3D kompiuterinė grafika);
  • 2009 m. — pirma karikatūra, kuri sukurta vien tik trimatės kompiuterinės grafikos įrankiais („Trys kryžiai“).

Pamautas ant kabliuko

#049 Retrospektyva: Ant kabliuko

Profesionalas ir mėgėjas
Šioje retrospektyvos publikacijoje vartojami du raktiniai žodžiai — profesionalas ir mėgėjas. Pastarasis žodis šioje publikacijoje nėra traktuojamas menkinančia ar žeminančia prasme. Tiesiog jo vartojimas tekste sietinas su apibūdinimu žmogaus, neturinčio meninio (dailė) išsilavinimo.

  • profesional|as, profesionalė dkt. žmogus, kuris turi profesiją, iš jos verčiasi; geras specialistas; priešingai mėgėjas.
  • mėgėj|as, mėgėja dkt. 2. kas kuo užsiima ne kaip profesionalas: Daržininkas, fotografas mėgėjas mėgėjų sportas. mėgėjų kinas Žiūrėk: [mėgti].

// Pasaulyje apstu pavyzdžių kai savamokslis menininkas mėgėjas pakrauna malkų tituluotiems profesionalams: Polis Gogenas, Vincentas Van Gogas, Kazys Šimonis. //


2000 m. sukūriau pirmą interaktyvią Flash animacinę karikatūrą „Hooked Worm“ („Ant kabliuko“).
Frazė anglų kalba (“Even a hooked worm can turn!”) suteikė tinkamą akcentą.
// Laisvas vertimas: „Kiekvienas pamautas ant kabliuko sliekas gali smogti (atgal)!“ //

Animuota video karikatūra „Ant kabliuko“ (2000 m.).
The animated caricature „Hooked Worm“.
// Šiame video pateiktas redaguotas variantas (panaikinti funkciniai mygtukai ir interaktyvi navigacija). //


Profesionalas ir mėgėjas
Praeito šimtmečio paskutiniame dešimtmetyje ypač spartus kompiuterinių technologijų proveržis bei programinės įrangos veržlus kūrimas sąlygojo tai, kad rinkoje atsirado didžiulė įvairialypių skaitmeninių įrenginių gausa, kas savo ruožtu nulėmė eksponentinio kūrybiškumo augimą net ir a la „sekretorių“* tarpe.

// *anksčiau neretai sekretorėmis įdarbindavo ką tik mokyklos suolą baigusias trinti abiturientes, kurios neturėdavo jokios darbo praktinės patirties. //

Kompiuterinių technologijų spartus vystymasis, visuotinė kompiuterizacija, artėjant naujam tūkstantmečiui sukėlė savotišką perversmą: atėjo metas, kai jau bet kurios meno srities kūrėju galėjo staiga patapti praktiškai kožnas pasaulio plebėjas (tame tarpe netgi ir tas, kuris neturėjo elementarių bazinių dailės pagrindų žinių, bei meninių sugebėjimų). Faktiškai neliko jokių tabu – visi ėmė šokti, kas kaip mokėjo.

Tad visatos piliečiai, net ir neturintys elementarių žinių apie dizainą, spalvų derinius, kompoziciją, objektų perspektyvą uoliai ėmė patys kurti meninį turinį – vizitines korteles, logotipus, emblemas, etiketes, firminius blankus ir net! animaciją.

Todėl akivaizdu, kad pasipylus, lyg iš gausybės rago menininkų mėgėjų armijai, profesionalūs kūrėjai buvo palaipsniui išstumiami (užgožiami) iš priešakinių forpostų dėl vis labiau didėjančios mėgėjų „vizualinio triukšmo“ invazinės lavinos.
// vizualinis triukšmas – nepageidaujamo (blankaus, banalaus, nekokybiško) turinio vaizdinė medžiaga. //

Reklamos paslaugų laukas stipriai deformavosi, kadangi daugel įmonių įsteigė savo reklamos skyrius (padalinius), kurie rūpinosi savo poreikius tenkinančiu reklaminiu turiniu. Be didesnio vargo net jau ir sekretorės gebėjo! sumaketuoti įmonės blanką, vizitinę kortelę,.. logotipą…

Unikali situacija susiklostė prieš naują tūkstantmetį – įgyvendinti kūrybinius sumanymus tapo kur kas paprasčiau ir lengviau nei anksčiau, kadangi atsirado virtinė naujų techninių galimybių bei stipriai prasiplėtė ankstesnių spektras, o užsakymų upeliai su kiekviena diena vis labiau seko.

Kompiuteriai didelius grafinius failus vis dar „kramtydavo“ lėtai ir nuobodžiai ilgai, o ką jau kalbėti apie 3D grafiką, kuriai kurti reikalingi buvo ženkliai galingesni duomenų apdorojimo resursai.

// Dabar tai skamba neįtikėtinai, bet vieno! gigabaito laikmena — Jaz draive įrenginys (išorinė duomenų laikmena) — anuomet (~1995 m.) atrodė kažkas nerealaus: tuo metu dar daugelis naudojo visokius floppy ir kitus magnetinių laikmenų diskelius, kurių atminties talpa šiais laikais tik juoko priepolio bangas sukeltų. //

Bet palaipsniui viskas greitėjo geometrine progresija.

Tūkstantmečių sandūroje nesudėtingą animaciją kurti buvo jau ženkliai paprasčiau — tam nebuvo reikalingi nei galingi bei brangūs įrenginiai, nei dideli darbo jėgos resursai, kadangi rinkoje atsirado įvairiausių animacijos kūrimo paketų, kurie atskirus gamybos procesus stipriai supaprastino (unifikavo). Atėjo metas, kai labai pasistengus net paprasčiausiu (nemokamu) grafiniu paketu galima buvo iškepti judančių vaizdų seką. Netgi ir vienas individualiai dirbantis autorius, pasitelkęs į pagalbą naujas animacijos kūrimo technologijas, galėjo be vargo savistoviai sukurti animaciją. Tuo tarpu dar vos tik prieš kokį nepilną dešimt metų atgal animaciją sukurti vienam žmogui buvo praktiškai „misija neįmanoma“. Prabėgo tik vos keli metai (3–5 m.), tačiau skaitmeninės technologinės naujovės kardinaliai, neatpažįstamai bei negrįžtamai pakeitė animacijos kūrimo procesą.

Pirmoji animacinė interaktyvi karikatūra „Ant kabliuko“
Knietėjo pačiam pabandyti ir savistoviai sukurti vieną kitą nesudėtingos animacijos kūrinėlį. Tada ir gimė mano pirmoji animacinė interaktyvi karikatūra „Ant kabliuko“ (2000 m.).

Jakštas Šarūnas. Karikatūra, Cartoon, Karikaturen, Caricatura.
> Ant kabliuko / Hooked Worm<

> Ant kabliuko / Hooked Worm <
// „Kiekvienas pamautas ant kabliuko sliekas gali smogti (atgal)!“ //
// “Even a hooked worm can turn!” //
// Kadras iš vėlesnės animacinės versijos. //


Video kūrimo bumas
Ilgainiui skaitmeninės technologinės naujovės nuklojo kelią naudoti animaciją kuriant tuo metu dar visai šviežios pakraipos įvairiarūšę produkciją: animuotos iliustracijos, sveikinimo atvirukai, animaciniai baneriai, judantys paveiksliukai tinklapiams, reklaminio pobūdžio animaciniai multimedijiniai projektai, animacinės prezentacijos ir kita.

Naujame tūkstantmetyje, kai išmaniuosiuose telefonuose atsirado didelės raiškos vaizdo kameros, visi visatos piliečiai staiga tapo ne tik dizaineriais, dailininkais, fotografais, rašytojais,.. bet ir kino operatoriais ir net kino režisieriais.
Ir tuomet pasipylė garso bei vaizdo įrašų (video) srautas, tarsi stichinis tornado šėlsmas, kuris įsiurbė viso pasaulio piliečius į video kūrimo bumą.

Šiuolaikinių skaitmeninių technologijų pagalba nūnai net daugiabučio namo virtuvėje galima sukurti pusėtinai padorų kino filmą… — o prieš kokius 30 metų atgal visa tai skambėtų kaip mokslinės fantastikos knygos ar filmo siužetas.

„Skanaus!..“ III dalis

#048 Retrospektyva: „Skanaus!..“ III dalis

Daugkartinio atmetimo karikatūra „Skanaus!..“ III dalis.
Susijusios publikacijos:
Retrospektyva #007
Retrospektyva #040

► Prikėlimas iš užmaršties
1996–1998 metų ruožas buvo labai intensyvus permainų laikotarpis darbe: tradicinę celiulioidinės animacijos gamybos technologiją negrįžtamai pakeitė kompiuteriniai animacijos kūrimo įrankiai. Reikėjo „nuo nulio“ įsisavinti kompiuterines technologijas, išmoki valdyti visiškai kitokius animacijos kūrimo operacijas, gamybinius procesus. Per palyginti trumpą laiką išmokau bei įsisavinau skaitmeninio piešimo pagrindus, perpratau skaitmeninio piešinių „apdorojimo“ niuansus, o gausi vykdytų reklaminių užsakymų patirtis 2D animacinės produkcijos fronte suteikė begalę naujų vertingų žinių tuo metu man visiškai naujoje skaitmeninio meno (Digital art) srityje.
Štai tada ir sunoko noras sukurti karikatūrą pasitelkus 2D skaitmeninio piešimo įrankius, išnaudoti jų teikiamas, galbūt, net beribes galimybes, įvairius techninius privalumus, kurie savaip unikalūs, nes jų realiai net nėra tradicinio piešimo priemonių paletėje.

►Pirmoji 2D karikatūra
1998 m. rudenį pirmajam skaitmeninio spalvinimo pabandymui išsirinkau kadaise jau nupieštą kontūrinį piešinį „Skanaus!..“ Būtent šio piešinio pasirinkimą visų pirma lėmė tai, kad jo mintis (idėja) net ir prabėgus solidžiai 14 metų laiko atkarpai man neatrodė menkavertė, o antra — nereikėjo piešti karikatūros „nuo nulio“.
Kai sprendimai priimti, belieka juos tik įgyvendinti. Taigi, nuskenavau dar 1990 m. nupieštą kontūrinį piešinį ir ėmiau jį spalvinti. Pamenu, kad buvo šiokių tokių abejonių, ar pavyks/sugebėsiu išgauti norimą matyti įsivaizduojamą rezultatą, tačiau palengva įsivažiavau ir su kiekviena diena piešinys darėsi vis dailesnis, o mano skaitmeninio piešimo įgūdžiai su kiekviena diena tobulėjo. Net ir pats pirmas spalvinimo etapas (atskirų personažų plotų užliejimas skirtingomis spalvomis) nuteikė optimistiškai. Imponavo nepalyginamai didesnis piešimo įrankių pasirinkimas, visiškai naujos piešimo galimybės (spalvinimas sluoksniais; spalvų sluoksnių tarpusavio sąveika; paprastas bei greitas nereikalingų sluoksnių panaikinimas ir pan.). Kerėjo galimybė tarpusavyje kartu jungti skirtingas skaitmeninio piešimo technikas, žavėjo gausi įvairialypės samplaikos galimybių paletė ir platus diapazonas jas kartu jungti; magino nenuspėjama jų tarpusavio veikmė (aerografas, pieštukas, teptukas, kempinė, trintukas). O ypač patogu buvo tai, kad nepatinkantis spalvinis potėpis panaikinamas be ypatingo vargo — tiesiog dviejų klavišų kombinacija atšaukiamas taip lengvai, tarsi nusispjauti per petį.
Taigi, pirma skaitmeninė spalvota karikatūra (1998 m. ruduo) buvo visai naujas žingsnis mano kūrybiniame (karikatūros) kelyje.

Jakštas Šarūnas. Karikatūra, Cartoon, Karikaturen, Caricatura.
// Skanaus!.. / Bon Appetit!..

> Skanaus!.. / Bon Appetit!.. <
// Pirmoji 2D spalvota karikatūra sukurta skaitmeniniais piešimo įrankiais (1998 m. ruduo). //


Patirtis kuriant savo pirmą karikatūrą skaitmeninėmis piešimo programomis akivaizdžiai liudijo 2D piešimo esminius privalumus: universalumas, naujų galimybių spektras bei piešinio kokybė (lyginant su mano gebėjimais spalvinti akvarelės technika), todėl tradiciniai dažai ir teptukai kaipmat buvo patraukti į šalį.

►Nostalgija arba bangomūša į krantą
Prabėgo nemažas laiko tarpas nuo tos pirmos skaitmeninės karikatūros sukūrimo dienos, kai pabudo noras, nors ir trumpam, vėl piešti piešinius tradiciniais piešimo įrankiais. Tai buvo trumpalaikė atkarpa, kuomet karikatūrų parodoms-konkursams nupiešiau keletą karikatūrų, kurių sukūrimui panaudojau mišrią tradicinio piešimo techniką (akvarelės, kreidelės ir spalvoti pieštukai). Ir nors karikatūros buvo piešiamos bei spalvinamos ant akvarelinio popieriaus, tačiau galutinis piešinio redagavimas vis vien buvo užbaigiamas skaitmeniniu 2D būdu.
Tarsi bangavimas į krantą — širdžiai miela karts nuo karto vis ką nors papeckelioti ir tradicinėmis piešimo priemonėmis. Pastaruoju metu dažniausiai tai būna spalvotais pieštukais sukurti piešiniai. Taip ir ritasi bangų mūša į krantą – piešinys 2D, piešinys spalvotais pieštukais, piešinys 2D, piešinys…

► p.s.
Vienas dalykas nenustoja kaitinti atskirų autorių (skirtingų stovyklų) galvas — vis dar besitęsiantis ginčas, netgi sakyčiau savotiška priešprieša — kas yra geriau, kas yra vertingiau — ar piešimas tradicinėmis dailės priemonėmis, ar skaitmeninis piešimas.

Skaitmeniė tapyba

Kuriant karikatūras, mane vienodai žavi tiek tradicinės piešimo priemonės, tiek ir skaitmeninis (rastrinis, vektorinis) piešimas (2d, 3D).
Išties keista nuolat girdėti oponuojančių stovyklų priešpriešą šiuo klausimu. Nesu nei vienos, nei kitos stovyklų šalininkas. Dažnai nesidomėjimas naujovėmis, nemokėjimas disponuoti naujų technologijų teikiamais privalumais sėja abejonių grūdą. Netgi didžiausi 2D piešimo priešininkai, išbandę skaitmeninį piešimo būdą, po to kur kas palankiau ima jį vertinti.

Nėra prasmės dalyvauti nevaisinguose ginčuose, juolab, kad dažnai piešimo technikos persipina ir net sunku identifikuoti, kokiai kategorijai (kuriai stovyklai) priskirti piešimo būdą, jeigu, pavyzdžiui, eskizai piešiami ant popieriaus, kontūruojama ant popieriaus, dalis piešinio spalvinama ant popieriaus (pvz., spalvotais pieštukais), o galutinis grafinio vaizdo redagavimas užbaigiamas skaitmeninės grafikos įrankiais…

Mano galva kur kas svarbiau yra karikatūros idėja, mintis nei kokiu būdu ji atlikta. Kiekviena piešimo forma turi savo pliusų ir minusų, kiekviena iš jų savaip žavinga ir miela akiai. O mokėjimas piešti įvairiais būdais — ne trūkumas, bet privalumas.

Veidas

#047 Retrospektyva: Veidas

Animacijos turbinų verpetų sūkuriai savo naguose mane laikė tvirtai ir nepaleido beveik iki pat naujo tūkstantmečio. Anuomet darbo laiko liūto dalis tekdavo vien animacijai. Artėjant tūkstantmečiui animacijos užsakymų apimtys tolydžio mažėjo, tad radosi daugiau laisvo laiko, kurį galima buvo skirti ir savo kūrybai.
// Nuo 1992 m. rudens iki 1997 m. pavasario sugebėjau nupiešti tik tris karikatūras.
Viena iš jų buvo atspausdina leidinyje „Naujasis kapitalas“. //

Jakštas Šarūnas. Karikatūra, Cartoon, Karikaturen, Caricatura.
> Viktorija / Victory <
> Žurnalas „Naujasis kapitalas“ (1997 m.) <

> Viktorija / Victory <
> Žurnalas „Naujasis kapitalas“ (1997 m.) <


Atsiradęs noras vėl grįžti prie karikatūrų piešimo realizavosi 1997 m. pavasarį — Lietuvos karikatūrų parodai nupiešiau dvi karikatūras: „Išmalda“ ir „Musmirinis baravykas“. Abi karikatūros buvo eksponuojamos parodos galerijoje.

Malonus širdžiai grįžimas išsirutuliojo į sumanymą pristatinėti Lietuvos karikatūristus ir jų darbus kuriame nors didesnį tiražą turinčiame šalies populiariame žurnale-savaitraštyje.

Žurnalo „Šluota“ jau nebuvo, tad erdvės, kur galima būtų gausiai publikuoti karikatūras praktiškai nebeliko.

Jakštas Šarūnas. Karikatūra, Cartoon, Karikaturen, Caricatura.
> Išmalda / Alms <
> 1997 m. Karikatūrų paroda. <

> Išmalda / Alms <
> 1997 m. Karikatūrų paroda. <


Tuo metu populiarus ir pastovią skaitytojų auditoriją turėjo savaitraštinis žurnalas „Veidas“, kuris buvo vienas iš nedaugelio, kuriame tvyrojo tinkama erdvė pristatinėti Lietuvos karikatūristus. 1997 m. balandžio mėn. apsilankiau žurnalo „Veidas“ redakcijoje.

Veido veidas

Buvo praėję keleri metai po Nepriklausomybės atkūrimo. Pagalvotumei, kad tai laikas, kada galima buvo jau laisvai kvėpuoti ir atvirai, nevaržomai kurti bei tikėti, jog marazmatikai ir kvailybių karuselės išnyko ir nebesugrįš…
1997 m. — tai metas, kai karikatūros sėkmingai buvo išstumtos iš leidinių (jau buvo uždaryta daugelis anksčiau gyvavusių laikraščių ir žurnalų, kurie publikuodavo linksmosios grafikos darbus, o išlikę leidiniai beveik nespausdino (meninių) karikatūrų).
Karikatūrų sklaidos nišos paieška atvedė mane pas tuometinę „Veidas“ leidinio vyr. redaktorę Rossetą Vingevičiūtę (Wilbur). Su ja buvo sutarta, kad kiekvieną savaitę žurnalo puslapiuose bus pristatomi Lietuvos karikatūristai ir jų kūryba.
Karikatūristų bendruomenė palankiai sutiko šią žinią: geranoriškai bei gausiai menininkai paruošė ir siuntė medžiagą apie save būsimoms publikacijoms. Palengva projektas įsivažiavo ir netrukus jau tekėjo įprasta, nusistovėjusia vaga. Tuo metu net sunku buvo įtarti, kad vieną dieną, tarsi griaustinis iš giedro dangaus, ims ir viskas sugrius.
Tai kas gi atsitiko?
Tarsi ir nieko itin ypatingo ar keisto: nei redakcija sudegė, nei pasaulis apsivertė, nei sukauptas žinių bagažas kuom nors ypatingu ir netikėtu pasipildė.
Paprasta, eilinė ir, kaip daugelis pasakytų — banali istorija. Viename iš žurnalo „Veidas“ numerių buvo pristatytas karikatūristas Arturas Bukauskas bei atspausdintas pluoštas jo naujausių karikatūrų. Praėjus vos kelioms dienoms po naujo žurnalo numerio pasirodymo prekyboje, žurnalo redaktorė perdavė leidėjo verdiktą — tolimesnis bendradarbiavimas nutraukiamas. Priimtas sprendimas galutinis ir neskundžiamas.

pieš. Arturas Bukauskas

pieš. Arturas Bukauskas

pieš. Arturas Bukauskas

pieš. Arturas Bukauskas


Po šio kazuso ir pati leidinio redaktorė netrukus buvo pakeista nauju darbuotoju (gal „begėdiškų“ karikatūrų publikacija tik paskatino, arba tapo pretekstu, o gal tai — tik viso labo nelemtas sutapimas, tačiau netrukus ji paliko „Veidas“ redakciją).
Gan greitai po „begėdiškos“ publikacijos žurnalo redaktorę pakeitė naujas vadovas, kuris paporino, kad jis atsirinko vieną „tinkamą“ leidiniui autorių (jiems patikusio autoriaus piešimo stilių). Tačiau ir šis pokytis buvo laikinas — greitai ir naujas formatas buvo „užrauktas“.
Anuomet dar bandžiau išsiaiškinti, kodėl nutraukiama gana sėkmingo bendradarbiavimo gija, tačiau man taip ir nepavyko atraizgyti, kadangi suprantamos ir aiškios motyvacijos, loginio paaiškinimo taip ir nebuvo pateikta. Tiesiog iš pokalbio konteksto galima buvo suprasti: „Arturo karikatūros neatitinka „Veido“ veido…“
Žvelgiant iš šių dienų perspektyvos anuometinis leidėjo sprendimas dėl Arturo karikatūrų (leidėjo pasipiktinimas „begėdiškomis“ karikatūromis) ir tuo metu, ir dabar atrodo visiškai kvailas, nelogiškas ir net tamsuoliškai trumparegiškas, kuris tegali sukelti užuojautos šypseną arba sarkastišką pašaipą visagaliam bukumui.

pieš. Arturas Bukauskas

pieš. Arturas Bukauskas


Pamenu, kad tuo metu tai buvo tikrai netikėtas, keistas ir visiškai nesuprantamas leidėjo žingsnis. Mums, karikatūristams, kurie matėme daugybę įvairiausio lygio pasaulio karikatūrų, šie Arturo „nekalti“ satyriniai piešinėliai tebuvo „nuotaikingos“ karikatūros, gal kiek ir „drąstiškesnės“ (atsižvelgiant į bendrą atspausdintų karikatūrų visumą tuo metu), tačiau esmės tai nekeitė — viso labo tai buvo „normalios“, kokybiškos, gero satyrinio kalibro karikatūros.
Tačiau leidėjas atspausdintose karikatūrose  įžiūrėjo „Dangus griūva!“… — ką jau čia ir bepadarysi, jeigu smegeninė tik tiek tesugebėjo identifikuoti.

1997 m. pavasarį, po 6 metų pertraukos grįžau į karikatūrų piešimo vagą: Lietuvos karikatūrų parodai nupiešiau pora karikatūrų. Ir nors tai buvo vos du darbai, tačiau sugrįžimas į linksmosios grafikos trasą buvo malonus širdžiai jausmas.

Treji intensyvūs darbo metai animacijoje per kuriuos įsisavinti skaitmeninio piešinių apdorojimo pagrindai, bei sukaupta didelė praktinių įgūdžių patirtis nesąmoningai paruošė dirvą žengti naujos formos — skaitmeninio piešimo (2D) keliu.

* * *

Bus daugiau: ► Retrospektyva #048
// 1998 m. Pirmoji spalvota karikatūra sukurta skaitmeniniais piešimo įrankiais. //

Finalinis akordas. Uždanga

#046 Retrospektyva: Finalinis akordas. Uždanga

Finalinė griūtis

Senos sistemos griūties ir dūžimų smagratis jau buvo įsisukęs negrįžtamai, kuris galop subyrėjo po GKČP Rugpjūčio pučo – 1991 m. rugpjūčio 19–22 nesėkmingai baigėsi Tarybų Sąjungos valdžios elementų bandymas perimti valdžią iš TSRS prezidento ir generalinio sekretoriaus.
// Lietuvoje po pučo žlugimo TSRS kariškiai apleido visus šalyje užimtus pastatus. Rugpjūčio 22–23 d. Aukščiausioji Taryba–Atkuriamasis Seimas uždraudė Lietuvos komunistų partiją (TSKP) ir TSRS represinių institucijų veiklą šalyje. Pučo žlugimas pagreitino Lietuvos pripažinimą tarptautinėje bendruomenėje. //

Ore tvyrojo džiugus, bet tuo pačiu ir neaiškus laikmetis, kai tiesiog akyse visos senos sistemos dekoracijos subyrėjo negrįžtamai.
Tai buvo laikmetis, kai sena sistema pranyko, o nauja dar tik žengė pirmuosius žingsnius: šioks toks bauginančios nežinios ir netikrumo pojūtis kaitino atmosferą, kai negali nuspėti, kas laukia už posūkio.
Būsena, lyg eitum aukštu, aukštu tiltu iš vieno savo gyvenimo kranto į kitą, žinodamas, kad tiltas užpakaly tavęs byra, pavirsdamas neįžvelgiama migla, ir kur jau niekados negalima bus sugrįžti atgal. Tarsi iš realybės bristum į sapną, kur pasitinka kone mistiška nežinia.
Suirutės, netikrumo dėl rytdienos, neapibrėžtumo buvo pilni kampai. Ir visame šiame įsismarkavusiame sūkuryje privalu buvo išgyventi. Tačiau visų širdis šildė džiugi palaima: raudona rūškana pagaliau pasitrauks iš Marijos žemės padangės.

Kad ir kas nenutiktų, tačiau jaunystėje vis vien ateitis šviečia optimistiškai!

Juokai juokais

1991 metais man pasitaikė puiki proga išbandyti jėgas kuriant savo paties animacinį filmuką „Juokai juokais“. Šis mano režisuotas animacinis filmukas vėliau pasitarnavo puikiu tramplinu imtis generuoti vien tik savo paties kuriamą animacijos produkciją. Po kiek laiko kartu su bendraminčiu bičiuliu įkūrėme nepriklausomą animacinių filmų studiją. Tad su valdiško darbo modeliu buvo atsisveikinta visiems laikams.
Susiklosčiusių aplinkybių tėkmė nuklojo pamatus naujos kūrybinės krypties vektoriui: įsisukęs animacijos turbinų verpetas mane įtraukė į savo galingo sūkurio nagus, kuriuose intensyviai darbavausi beveik iki pat naujo tūkstantmečio.

Finalinis akordas. Uždanga

1992 m. karikatūrų piešimas dar riedėjo tik iš inercijos, bet apsukos jau buvo ne tokios, kaip anksčiau.
Pasižvalgius po savo 1992 m. nupieštus karikatūrų aruodus regimas akivaizdus išdegintos žemės vaizdelis: per visus tuos metus nupiešta vos 4 karikatūros iš kurių trys – darbai tarptautinėms karikatūrų parodoms (Turkija, Belgija, Italija).

Jakštas Šarūnas. Karikatūra, Cartoon, Karikaturen, Caricatura.
> Kalinys / Prisoner <
Beringen (Belgija) 1992 m. Tarptautinė karikatūrų paroda

> Kalinys / Prisoner <
// Piešinys tarptautinei karikatūrų parodai Beringen (Belgija) 1992 m. //
// Belgium 15de Internationale Kartoenale Beringen 1992 //


Kartu su Nepriklausomybės atgavimu žurnalui „Šluota“ buvo nukirpta LKP CK finansinių injekcijų bambagyslė. Ir nors dar kurį laiką redakcijos kolektyvas bandė kapstytis ir plūduriuoti paviršiuje bei nepaskęsti, tačiau be rimto finansinio maitintojo žurnalas neturėjo šansų išlikti, tad jį ištiko panašus į daugelį to meto LKP CK finansuotų leidinių likimas — bankrotas.
Maždaug nuo 1991–1992 m. palaipsniui ėmė gesti 1956 m. įžiebta ir daugel metų bujojusi satyros ir humoro kalvės krosnis, kurioje darbavosi didelis pulkas talentingų šalies karikatūristų, rašytojų-satyrikų, poetų-satyrikų, dailininkų, humoristinio žodžio meistrų.
Tai buvo išties svarbus, turiningas ir reikšmingas leidinys (satyros ir humoro bei karikatūrų meno puoselėjimo prasme), kurio puslapiuose per beveik 40 egzistavimo metų gimė, brendo ir užaugo didelis būrys gabių menininkų. Šio leidinio dėka sudygo ir išsiskleidė spalvinga Lietuvos karikatūros meno puokštė.

Dar kiek anksčiau nei kad žurnalas „Šluota“ rėžėsi, 1992 m. aš pristabdžiau savo karikatūrų piešimo arklius – net ir karikatūrų parodose nedalyvavau iki 1997 m.

Karikatūra „Kiekvienam savo (lietsargis)“ buvo paskutinis publikuotas darbas satyros ir humoro žurnale „Šluota“. Tad šiuo piešiniu mano „ilga kelionė“ per „Šluotą“ pasibaigė.

Jakštas Šarūnas. Karikatūra, Cartoon, Karikaturen, Caricatura. „Šluota“ (1992 m., Nr. 18).

// „Šluota“ (1992 m., Nr. 18). //

Bus daugiau.