Persipynimai

#037 Retrospektyva: Persipynimai

Veikiausiai daugeliui bent kartą gyvenime nusišypso laimė atsidurti pasirinkimo kryžkelėje: operatyviai privalu nuspręsti, ar likti visam laikui įkalintam nykiam narve, bet sočiai pamaitintam, ar išsilaisvinus iš jo nerti į tamsią ir gūdžią nežinią. Ir ta būtino pasirinkimo takoskyra nulemia tolimesnį gyvenimo peizažą. Tokia laimė aplankė ir mane: 1987 m. gruodžio mėn. pabaigoje sudeginau tiltus valstybinio darbo galerose ir nuo pat pirmų sekančių metų dienų pradėjau dirbti Lietuvos kino studijos Animacijos padalinyje. Gyvenimas akimirksniu, tarsi kokiame Ozo šalies pasaulyje apsivertė aukštyn kojom. Monotonišką ir pilką biurokratinį darbo peizažą pakeitė spalvinga ir gyvybinga meninė kūrybinė aplinka.

Jakštas Šarūnas. Karikatūra, cartoon, karikaturen. > Gundymas / Temptation <
„Jaunimo gretos“ (1989 m., Nr. 7)

> Gundymas / Temptation <
„Jaunimo gretos“ (1989 m., Nr. 7)

Taip jau susiklostė, kad mano perėjimas dirbti į LKS sutapo su Z.Šteinio pirmuoju savarankišku jo darbu animacijoje — filmuko „Dosnumas“ kūrimu.
// Pastaba: Zenono debiutinis filmukas „Buvo, buvo kaip nebuvo“ (1986) — Aukštųjų scenaristų ir režisierių kursų (Zenonas studijavo režisūrą) Maskvoje diplominis darbas. Zenono diplominio darbo vadovas — F.Chitrukas. //
1988-1990 m. laikotarpiu Z.Šteinys sukūrė veikiausiai savo du žymiausius filmukus — „Dosnumas“ (1988) ir „Kadaise Lietuvoje“ (1990). „Dosnumas“ filmuko kūrime dirbau dailininku-animatoriumi, o kuriant filmuką „Kadaise Lietuvoje“ buvau Zenono asistentas (režisieriaus asistentas).

Tame pačiame laiko tėkmės intervale dar įsipaišo Iljos Bereznicko animacinis filmukas „Bermudų žiedas“ (1988) ir Valento Aškinio „Kaktuso paslaptis“ (1989). Šiuose dviejuose filmukuose dirbau dailininku-animatoriumi.

Pasinerti į širdžiai mielą darbą visada yra šaunu. Pradžioje nardai tarsi žuvis vandenyje, o po to… „karnavalas“ baigiasi. Po kiek laiko visa tai virsta kitos prabos rutina ir savotiškomis kitomis naujomis galeromis.

Jakštas Šarūnas. Karikatūra, cartoon, karikaturen. > Rebusas / Rebus <
// „Jaunimo gretos“ (1989 m., Nr. 6). //

> Rebusas / Rebus <
// „Jaunimo gretos“ (1989 m., Nr. 6). //

Animacija yra labai įdomus ir kūrybingas darbas, nors neretai tuo pačiu ir labai alinantis bei sekinantis užsiėmimas (ypač kai reikia 2-3 mėn. darbo apimtį padaryti per nepilną mėnesį).

// Pamenu metą, kai nusišypsojo man „laimė“ ir kartu su Ilja Bereznicku per nepilną mėnesį spėjome laiku sukurti ir „priduoti“ jo vieną iš Baubo filmukų. Kaip abu „išlipome sausi“ — atskira istorija, kuria gal kada nors ateityje pasidalinsiu kitose publikacijose. //

Analogiškai, kaip kad mūsų dabartinės vasaros ir žiemos (kai šaltį keičia alinantis karštis ir atvirkščiai), taip prisiminimais pargrįžta ir anuometinis darbas animacijoje. Prisimenamas būvis, kai vienu metu ari vos ne iki pajuodavimo, o kai darbų lavina nuvilnija — lieki sėdėti visiškame štilyje. Bet visas „linksmumas“ glūdėjo kiek giliau: kaip taisyklė, dažniausiai prastovos slinkdavo šaltuoju metų laiku, o vasarą darbai virte virdavo. Mat metų pradžioje, kol vykdavo filmuko gamybos paruošiamieji darbai (režisieriai šlifuoja režisūrinį scenarijų, piešia kadruotės, kuria personažus atlieka spalvinius bandymus, gludina ir eskizuoja būsimo filmo detales), studijos darbuotojai (animatoriai, dailininkai) sėdėdavo prastovose. Ir visas darbymetis persimesdavo į parduotas vasaras…

Animacinių filmukų gamybos metu karikatūrų piešimui praktiškai nelikdavo laiko.

// Pastaba: karikatūros sukūrimas tai nėra vien tik piešimo procesas. Prieš sėdant piešti, dar reikia gero laiko šmoto pasukti galvą, kad sugalvoti karikatūros temą, įvynioti pasirinktą idėją į konkretų siužetą, permąstyti detales. Karikatūra — tai savotiškas mini spektaklis ant popieriaus, kuriame vienu ir tuo pačiu metu esi ir scenaristas, ir režisierius, ir apšvietėjas, ir net ugniagesys!.. Ir šis procesas (temos ir idėjos išgryninimas) gali tęstis ne vieną dieną ir ne dvi. //

Anuomet mane karikatūros dažnai „gelbėdavo“, o ypač tada, kai darbas animacijoje pavirsdavo a la irklavimu gelerose. Tad nupiešti vieną ar kitą karikatūrą savo malonumui, tiesiog būdavo savotiška atgaiva širdžiai nuo begalinės rutinos.

Panašiai ir sugulė mano karikatūrų piešimo vaga 1989 metais: metų pradžioje, kol buvo gamybinė prastova animacijoje, nupiešiau ypač daug karikatūrų, o pavasarį, kai nupiešiau Avių ciklą bei 5 karikatūras XV respublikinei karikatūrų parodai, daugiau tais metais nenupiešiau nei vienos karikatūros (turima galvoje karikatūras spaudai).

// Kadangi po ranka gulėjo dar šviežiai nupieštos 55 karikatūros (karikatūrų ciklų „kiaulės“, „šunys“, „avys“ darbai), veikiausiai praktiškai nejaučiau vidinio poreikio piešti naujus darbus. Šių trijų ciklų karikatūras gal kokį gerą trejetą metų, laiks nuo laiko ir pateikinėjau įvairių šalies leidinių redakcijoms. //

Kadangi 1989 m. jau buvo daug kur „atleistos“ vadelės, kai jau galima buvo pasišaipyti iš anksčiau buvusių tabu temų, nupiešiau ir įteikiau žurnalo „Jaunimo gretos“ redakcijai kelis šiek tiek kontroversiškus (anų dienų realijų lygmuo) darbus.

„Jaunimo gretos“ atspausdino dvi naujas karikatūras ir vieną iš anksčiau pateiktų.

Tiesioginio pasišaipymo iš Tarptautinės moters dienos leidinys nespausdino (karikatūra, kurioje pijokas kelia bokalą ir sako: „Tegyvuoja tarptautinis nugėrimas!“), bet užslėptą mintį, asociatyvią karikatūrą (aštuntuko formos balionas), žurnalas atspausdino.

Jakštas Šarūnas. Karikatūra, cartoon, karikaturen. > Balionas ir adata / Balloon & Needle  <
// „Jaunimo gretos“ (1989 m., Nr. 3). //

> Balionas ir adata / Balloon & Needle <
// „Jaunimo gretos“ (1989 m., Nr. 3). //

 

* * *

Šarūnas Facebook

Avys

#036 Retrospektyva: Avys

Trečiasis karikatūrų ciklas TV laidai „Dailininkai šypsosi“ buvo nupieštas 1988-1989 m. sąndūroje. Tai buvo 16-os karikatūrų ciklas apie avis.

Kaip ir ankstesnių ciklų darbai (kiaules, šunys), taip ir šio ciklo visi piešiniai buvo spalvoti. Tiesa, buvo nors ir nedidelis, bet esminis šio ciklo skiriamasis bruožas nuo ankstesnių — visi avių ciklo darbai buvo sugalvoti ir nupiešti atsižvelgiant į to meto televizorių ekranų formato standartą (4:3). Tad visos karikatūros nuo pat pradžių buvo sumąstytos taip, kad jos bus komponuojamos horizontaliai (ilgoji kraštinė — horizontali) — kad TV ekranas „nenupjautų“ piešinio kraštų ir jos gerai įsikomponuotų televizoriaus ekrane. A4 piešimo lapo formatas kaipsyk ir atitiko to meto televizorių ekranų formato santykį (4:3).
Karikatūros apie avis laidos rengėjams buvo įteiktos 1989 m. pavasarį.

Jakštas Šarūnas. Karikatūra, cartoon, karikaturen. > Plikai! / Make Me Bald! <
//  LTV „Dailininkai šypsosi“, 1989 m., balandis. //

> Plikai! / Make Me Bald! <
// LTV „Dailininkai šypsosi“, 1989 m., balandis. //

Nors avių ciklo karikatūrų aš pats nemačiau LTV ekrane, bet bičiulis R.Gedgaudas mane patikino, kad šis karikatūrų ciklas buvo parodytas per nacionalinę televiziją.

* * *

1988-1990 m. spaudoje vis intensyviau ėmus karaliauti politinėms karikatūroms, darbai kitomis temomis vis dažniau atsidurdavo už borto. Tad nieko nuostabaus, kad avių ciklo karikatūroms pasisekė mažiausiai: tik nedidelė dalis šio ciklo karikatūrų vėliau buvo atspausdinta šalies leidiniuose.

Tarsi po gaivaus lietaus, šalyje vienas po kito ėmė dygti nauji leidiniai, o daliai iš jų reikėjo grafinės medžiagos (tame tarpe ir karikatūrų). Tačiau didžioji dalis naujų leidinių pradžioje buvo gana prastos poligrafinės kokybės (pvz., laikraštinis popierius) ir, kaip taisyklė, nespalvoti. Atsižvelgdamas į tai, bei puoselėdamas viltis, kad avių ciklo karikatūras pavyks atspausdinti arba „senuose“, arba naujuose leidiniuose, gerą pluoštą avių ciklo karikatūrų kiek vėlėliau perpiešiau juodai-baltai (juodo tušo kontūrinės karikatūros).

Jakštas Šarūnas. Karikatūra, cartoon, karikaturen. > Moteriškė: „O kiek joje sintetikos?“ < (1991 m.).
//  Nepublikuota / Unpublished //

> Moteriškė: „O kiek joje sintetikos?“ <
(1991 m.)
// Nepublikuota / Unpublished //

Klaidinga būtų teigti, kad anuomet nespausdino filosofinių, alegorinių, ezopinių karikatūrų. Tiesiog staiga išdygusi ir vis didėjanti paklausa neįmantriam ir gal net primityviam „plaktuko kaukštelėjimui į makaulę“ nulėmė tai, kad plačiai atsivėrė vartai tiesmukiškoms politinėms karikatūroms, kurios nereikalavo didelių pastangų jas gliaudyti. Kaip iš gausybės rago pasipylė karikatūros su kūjais ir pjautuvais, penkiakampėmis žvaigždėmis, kraujo ištroškusiomis meškomis ir visa kita stereotipine-šablonine sovietijos okupacinio identiteto atributika.

1988-1990 m. veiksmas vystėsi labai sparčiu tempu, — per nepilnus 2 metus šalis nusimetė sovietijos jungo grandines ir vėl tapo Nepriklausoma Respublika.

Tad ir karikatūristai vos spėjo suktis šiame įvykių verpete.

Gavrošas virš stogų

#035 Retrospektyva. Gavrošas virš stogų

1988–1989 m. vis intensyviau mažėjo suvaržymų, apribojimų. Pučiant permainų vėjams ir vis plačiau prasiveriant geležinei uždangai į Europą, šalies karikatūristams subujojo didesnės galimybės dalyvauti užsienio šalių karikatūrų parodose. Pamažėle atsivėrė net ir sovietinei santvarkai „priešiško“ lagerio („kapitalistinių“ šalių) parodų erdvės.

Daugel dalykų, kurie anksčiau sovietijoje buvo tabu, palaipsniui darėsi galimi ir realiai įgyvendinami.

Nors niekada nebuvau politinių karikatūrų fanas, tačiau anuomet jos gan smagiai žiūrėjosi šėliodamos įvairių „broliškų“ šalių žurnalų puslapiuose ir kaitino vaizduotę kardinalių bei smagių permainų fone. Veikiausiai tik visiški tinginiai anuomet nesišaipė iš sovietinės atributikos, sovietinių idolų ir savo darbuose nekritikavo bei nepliekė sovietinės santvarkos dogmatinių pamatinių akmenų. Tiesiog daugel dalykų tada šalyje suvešėjo pirmąsyk, buvo nauja, nepatirta, o šitai ir masino savo nekaltybe.

Karikatūrų peizažas (tematika) per palyginti trumpą laiką gana stipriai pasikeitė. Pradžioje soc. šalių karikatūrų žurnalus užtvindė „antisovietinės“ karikatūros, o netrukus ir respublikinėje spaudoje „pasipylė“ tautinio išpilstymo politinių karikatūrų kubilai.

Lakmuso popierėliai

Anuomet man keisčiausia, o tuo pačiu ir linksmiausia, buvo stebėti dalies kolegų karikatūristų chameleoniškumą: tie autoriai, kurių „antiburžuazinės“, „antikapitalistinės“, „antiNATO“ karikatūros dešimtmečiais pataikūniškai šoko į taktą soc. ideologų dūdelių trelėms, akimirksniu „pakeitė kailį“. Ta pati plejada prisitaikėlių autorių, kurių karikatūras taip gausiai ir noriai spausdino įvairiausi šalies CK leidiniai, tarsi stebuklingai lazdelei pamojus, bematant išvertė savo „skūras“. Plejada koja kojon žengiančių paskui ilgą pinigą (sidabrinių paleistuvystės pastoralė) mankurtų nesibodėdami pakeitė įsitikinimus (tie patys uolieji soc. ideologijos dainiai akimirksniu „pakeitė natą“ — jie guviai „persidažė“ ir uoliai ėmėsi piešti kardinaliai priešingas karikatūras, kuriose dabar jau „negailestingai“ pliekė socialistinę santvarką, jos atributus, idolus).

Jakštas Šarūnas. Karikatūra, cartoon, karikaturen. > Taikos balandis / White dove with olive branch <
//  „Pasaulio lietuvis“ (1991 m., Spalis). //

> Taikos balandis / White dove with olive branch <
// „Pasaulio lietuvis“ (1991 m., Spalis). //


Bala nematė visos tos ano meto plejados karikatūristų, soc. sistemos padlaižių. Tai jų sąžinės reikalai. Man labiausiai buvo gaila matyti pučiančio į taktą sovietijai R. Gedgaudo darbus. Aš juk puikiai žinojau, kad jis nėra tos sistemos pakalikas. Tačiau jo „antikapitalistinės“, „antiNATO“ karikatūros manęs visiškai nežavėjo.

Ne kartą mūsų su Rimu buvo diskutuota šia tema. Jis vis rasdavo argumentų pateisinti savo kūrybinį „nukrypimą“.

Kartą ypač rimtai užvirus diskusijai šia tema, jis man tarė: „O koks skirtumas, kad ant raketų (termobranduolinių balistinių) įkomponuojamas užrašas „US“. Juk jis vis vien nieko nereiškia!“. Tada aš jam pasiūliau ant raketų vietoj „US“ įkomponuoti „CCCP“… Na, jis tik nusišypsojo ir palingavo galvą…

Mums abiems ir taip buvo aišku, kad arba gyveni pagal tam tikrą žmonijos išpuoselėtą moralinių nuostatų ir vertybių skalę, arba pūti į taktą nužmogėjimui ir mainais dar gauni sidabrinius.

Pamenu, kad nuo to laiko aš jau daugiau niekada neužsiminiau Rigimantui apie jo „klystkelius“ ir už jo nupieštas parsidavėliškas karikatūras. Tuomet jau nebuvo jokios prasmės — laikai nutolo, vertybės pasikeitė, o sumokėtų sidabrinių jau niekaip negrąžinsi atgal. Štai taip ir baigėsi mūsų begaliniai ginčai, ką rašyti ant raketų….

p.s.
Šiemet rugpjūčio 20 d. sukako 5 metai kai Anapilin iškeliavo Rigimantas.

 

* * *

Šarūnas Facebook

Kiaulės. I dalis

#032 Retrospektyva: Kiaulės. I dalis

Nupieštas karikatūrų ciklas apie šunis („Šuo — geriausias žmogaus draugas“) buvo palankiai LTV laidos „Dailininkai šypsosi“ kūrėjų įvertintas, tad netrukus sulaukiau iš jų pasiūlymo nupiešti kitą piešinių ciklą šiai laidai. Laiko atseikėta buvo nedaug, tad per palyginus trumpą laiką turėjau nupiešti 15-20 darbų, todėl reikėjo pasirinkti tokią temą, kuri neįklampintų manęs į didelius svarstymus ir begalinių abejonių liūną.

Taigi, ilgai nesvarsčius, kito karikatūrų ciklo temos pasirinkimas nekėlė abejonių. Per eilę metų buvau sukaupęs šūsnį darbų apie kiaules, todėl nereikėjo naujo piešinių ciklo pradėti „nuo nulio“, tačiau buvo nedidelis niuansas. Anksčiau pieštos karikatūros apie kiaules buvo 3-5 m. senumo ir visos jos – juodai baltos, dargi per tą laiką jau buvo pasikeitęs mano piešimo braižas, piešinių stilistika, sukaupta nemažai piešimo patirties ir praktinių įgūdžių.

Todėl visas karikatūras reikėjo nupiešti naujai, kad piešiniai stilistiškai „neiškristų“ iš bendros visumos ir harmoningai derėtų bendrame garde.

Atskaitos tašku pasirinkau 1985 m. sukurtą karikatūrą „Špaga“. Aš ją pačią pirmą ir perpiešiau naujai. Visą ciklą apie kiaules buvau suplanavęs pateikti spalvotai, todėl kelias anksčiau nupieštas karikatūras taip pat teko perpiešti iš naujo.

Kiaulių ciklą sudarė 20 karikatūrų. Laida „Dailininkai šypsosi“ su kiaulių ciklo piešiniais 1989 m. balandžio 23 d. buvo parodyta per LTV.

Jakštas Šarūnas. Karikatūra, Cartoon, Karikaturen, Caricatura.
> Paskutinis noras / The Last Wish <
//  LTV „Dailininkai šypsosi“, 1989 m., balandis. //

> Paskutinis noras / The Last Wish <
> LTV „Dailininkai šypsosi“, 1989 m., balandis. <


// Karikatūras „Špaga“ — tai pati pirmoji respublikinėje spaudoje publikuota karikatūra, kurioje dominuojantis personažas — personifikuota kiaulė. Vėlesniais metais piešiau gana daug karikatūrų, kurių siužetuose pagrindiniais smuikais grojo kiaulės. Tad ši karikatūra, yra tarsi tramplinas į kiaulemaniją — virtinės piešinių apie kiaules. //


Karikatūrų ciklo apie kiaules piešiniams pasisekė, bene, labiausiai (negu kitų LTV laidoje „Dailininkai šypsosi“ parodytiems karikatūrų ciklams apie šunis bei avis). Didžioji dauguma (trys ketvirtadaliai) karikatūrų iš kiaulių ciklo vėliau buvo atspausdintos keliuose šalies leidiniuose („Šluota“, „Respublika“).

 

* * *

Šarūnas Facebook

Karantinas

Animuota karikatūra „Karantinas“.


Šį animacinį video pradėjau daryti ar ne šių metų kovo mėnesį. Pabaigęs kurti, kiek ilgėliau užtrukau ieškodamas muzikinio sprendimo. Pabaigęs darbus maždaug mėnesiui laiko atidėjau šio video publikavimą internetinėje erdvėje.

Animuota karikatūra „Karantinas“.
The animated caricature „Quarantine“.

Piešiniai / Drawings — S. Medžionis.
Dizainas, animacija / Motion Graphics animation — Š. Jakštas (www.sarunas.com)

„Kai karantinas, koks skirtumas, kur sėdeti? Čia, ar namuose?“
„There is no matter where are you during quarantine. Here or at home?“

 

* * *

Šarūnas Facebook

Koronakomfortas

Animuota karikatūra „Koronakomfortas“.

Tęsdamas video karikatūrų (animuotų karikatūrų) ciklą šį kartą sukūriau animaciją pagal Iljos Bereznicko humoristinę karikatūrą „Koronokomfortas“. Šią Iljos karikatūrą prisimenu dar iš seniau, kadangi ji buvo nupiešta dar praeitame amžiuje. Jeigu gerai pamenu, tai ji net buvo atspausdinta „Šluota“ žurnale.
Video karikatūros apie koronavirusą ir apskritai humoras šia tema yra apjungtas į bendrą rubriką „Karantinopolis“.

Animuota karikatūra „Koronakomfortas“.
The animated caricature „Coronacomfort“.
#karantinopolis
#quarantinopoly

Piešiniai / Drawings — I. Bereznickas.
Dizainas, animacija / Motion Graphics animation — Š. Jakštas (www.sarunas.com)

 

* * *

Šarūnas Facebook

Sūpynės

Animuota karikatūra „Sūpynės“.

Prieš kurį laiką Saulius atsiuntė karikatūrų koronaviruso tematika. Man knietėjo jas atgaivinti, suteikti joms šiokio tokio gyvumo.

Dažnai net ir minimalūs animacijos judesiai, pridėti efektai, garsai, muzika karikatūrą apipina papildoma prasme, sukuria tam tikrą nuotaiką, padaro ją įdomesne ir patrauklesne.

Animuota karikatūra „Sūpynės“.
The animated caricature „The Swing“.

Piešiniai / Drawings — S. Medžionis.
Dizainas, animacija / Motion Graphics animation — Š. Jakštas (www.sarunas.com)

 „Ieškau vyro su karūna, bet be viruso!“
„I‘m looking for a Man with a Crown, but without Virus!“

Protų mūšis

Animuota karikatūra „Protų mūšis“ (koronaviruso pasekmė).

Balandžio 1 d. išvakarėse, bekalbant apie karikatūras (telefoninio pokalbio su Ilja (Bereznickas) metu) spontaniškai abiems kilo idėja animuoti kokį nors jo darbelį. Ilja per naktį paruošė ir atsiuntė man keturis skirtingus variantus animacinei karikatūrai, o aš, kaipsyk turėdamas langą, guviai ir smagiai vieną iš jų animavau.

Animatoriams nesunku susikalbėti — ir be žodžių jiems aišku, kaip pateikti grafinius piešinius, kad animuojant kūrybinis darbas nebūtų apsunkintas „piešinių ravėjimu“.

* * *

The animated caricature „Mindfight“ (Effects of the coronavirus).
Drawings — I. Bereznickas.
Motion Graphics animation — Š. Jakštas (www.sarunas.com)

 

* * *

Šarūnas Facebook

Langas

Animuota karikatūra „Langas“

Animuoti Sauliaus (Saulius Medžionis) karikatūrą buvau suplanavęs dar 2018 metais. Net ir paruošiamieji darbai (piešinių paruošimas animacijai) anuomet jau buvo pradėti daryti. Tačiau gyvenimo tėkmė nenuspėjama — dažnai ji įveda savo korekcijas.

Pastaruoju metu žiniasklaidos eskaluojama masinė psichozė dėl koronaviruso kaipsyk buvo gera proga sugrįžti ir užbaigti animuoti karikatūrą.

// Na, kita vertus, šie metai (2020 m.) kur kas geriau tinka panaudoti animacijoje (o ne 2018 m.): romėniškais skaitmenimis 2018 — MMXVIII, o 2020 — MMXX. //

Animuota karikatūra „Langas“


Garso takelyje panaudotas tikras praskrendančio lėktuvo MIG-29 garsas ir atominio pavojaus aliarmo signalas.

 

* * *

Šarūnas Facebook

Originalai ir kopijos

#015 Originalai ir kopijos (Į sveikatą!)

Šiais laikais įrenginių, kurie skenuoja, kopijuoja, daugina, spausdina — nors vežimu vežk. Sparti technologijų pažanga tiesiog iš esmės pakeitė žaidimo taisykles. Dabar net elementariausiu išmaniuoju telefonu galima be vargo pasidaryti aukštos raiškos kokybišką skaitmeninę kopiją. Tuo tarpu prieš 30-35 metus apie šiuolaikines kopijavimo ir dauginimo galimybes galima buvo tik pasvajoti arba nebent susapnuoti.

Kseroksai

Nors devintąjame praeito amžiaus dešimtmetyje taip vadinami kserokso aparatai jau daugelyje įstaigų buvo, bet pasidaryti pogrindines kopijas būdavo kiek problematiška. Kopijavimo aparatais negalėjo laisvai naudotis bet kuris, vos tik panorėjęs. Kopijavimo įrenginiai paprastai buvo laikomi nuošalesnėse ir uždarose patalpose, prižiūrimi darbuotojų, kurie privalėjo vesti kopijavimo darbų apskaitą bei kontrolę.

// Teigiama (teko skaityti), kad kiekvienas kopijavimo ir dauginimo aparatas buvo užregistruotas KGB, tad saugumiečiai sekė ir gal net daugeliu atvejų žinojo kur, kas ir ką kopijuoja. Gal ir tiesa, o gal tik pusiau tiesa, kas ten dabar sugaudys. //

Visgi šioks toks kopijavimo lapų inspektavimas lyg ir egzistavo. Suprantama, kad laikui bėgant kontrolė pamažu silpnėjo, bet anuomet, norint neoficialiai pasidaryti kopiją, tekdavo tarsi slapukauti, kadangi kopijavimo aparato operatoriai nenorėdavo beatodairiškai rizikuoti.

Teko ir man pabandymui pasidaryti kelias savo piešinių kopijas, tačiau rezultatai manęs nesužavėjo, veikiau gal nepateisino lūkesčių. Na, kopijavimo aparatų paskirtis vis tik buvo (o daugeliu atvejų yra ir dabar) dokumentų kopijavimas, o ne piešinių, o juolab dar ir spalvotų. Tad anuomet padarytos piešinių kopijos niekaip neprilygo originalams: net juodai baltų kontūrinių piešinių kopijų kokybė buvo tik pusėtina.

Jakštas Šarūnas. Karikatūra, cartoon. 
Vobla / Vobla (Salt-dried fish)
// Karikatūrų rinkinys „Į sveikatą“ (1987 m.). //

> Vobla / Vobla (Salt-dried fish) <
// Karikatūrų rinkinys „Į sveikatą“ (1987 m.). //

Betgi egzistavo ir pakankamai nebloga alternatyva — fotografavimas. Keletas mano darbų šios alternatyvos dėka ir išliko, nes jie, prieš kur nors išsiunčiant, buvo prieš tai nufotografuoti.

Originalai ir kopijos

Iki 1998 m. rudens praktiškai visos mano karikatūros buvo vien tik originalai. Pradėjus intensyviau naudoti skaitmenines piešimo programas, dažnas darbas jau buvo mišrių technikų kombinacija. Piešiniai pirminėje stadijoje, kaip ir anksčiau, pradžioje buvo nupiešiami ant popieriaus, o nuskenavus, vėliau apdorojami skaitmeniniais pieštukais ir teptukais. Skaitmeninėmis piešimo programomis užbaigtas darbas akivaizdu, kad ant popieriaus galėjo būti atspausdinamas jau tik kaip kopija — kito pasirinkimo tiesiog fiziškai negalėjo būti. Tad nuo 1998 m. rudens praktiškai visi darbai yra mišrių technikų ir kompiuterinių piešimo programų samplaika.

Jakštas Šarūnas. Karikatūra, cartoon. 
Abstinentas / Abstinent 
// Karikatūrų rinkinys „Į sveikatą“ (1987 m.). //

> Abstinentas / Abstinent <
// Karikatūrų rinkinys „Į sveikatą“ (1987 m.). //
Kita šio piešinio versija >>>

Suprantama, kad jokia kopija neatstos nupiešto originalo, tačiau kopijavimo kokybės lygmuo per daugel metų labai ištobulėjo. Kopijos neabejotinai labai praverčia, kadangi tai taupo ir laiko resursus. Pavyzdžiui, kai vieną ir tą patį piešinį reikia siųsti į skirtingas vietas: karikatūrų parodas, laikraščių ir žurnalų redakcijas, leidyklas. Anuomet tokiais atvejais kiekvieną kartą tekdavo tuos pačius piešinius perpiešti (pakartoti) iš naujo. Taip ilgainiui ir atsirasdavo vieno ir to paties piešinio (karikatūros) skirtingos atlikimo variacijos.

Karikatūrų knygelei apie sveikatą „Į sveikatą“ perpiešiau porą savo anksčiau nupieštų darbų (kurie buvo atspausdinti žurnale „Šluota“).

Jakštas Šarūnas. Karikatūra, cartoon. 
Abstinentas / Abstinent 
// Karikatūrų rinkinys „Į sveikatą“ (1987 m.). //

> Abstinentas / Abstinent <
// Karikatūrų rinkinys „Į sveikatą“ (1987 m.). //
Kita šio piešinio versija >>>
Trečia šio piešinio versija >>>

Šiais laikais daugelis autorių jau nesibodi ir drąsiai štampuoja savo darbų kopijas: į parodas vietoj originalų siunčia vien tik kopijas. Faktas: pastaruoju metu karikatūrų parodose darbų originalus faktiškai jau baigia išstumti kokybiškai padarytos kopijos. Na taip, dabar kopijų kokybė pasiekusi tokias aukštumas, kad reikia gerai pasukti galvą ir įdėmiai įsižiūrėti, kad atskirti kopiją nuo originalo. O, palyginus, dar visai neseniai buvo laikai, kai vien tik originalai (100%) kabodavo ekspozicijų salėse.

 

* * *

Šarūnas Facebook