Stulpas

#013 Retrospektyva

Piešimas karikatūrų sovietmečiu ir dabar skiriasi kaip dangus ir žemė. Sovietmečiu galiojo tvarka, ypač sezoninėms karikatūroms (metų laikai, įvairios šventės, sukaktys, jubiliejinės datos), pagal kurią reikėdavo nuolat sekti kalendorių, kad suspėti laiku pristatyti darbus iki nustatyto termino, datos.

Pvz., jeigu piešiamos karikatūros apie žiemą ar Naujuosius metus, darbus reikalinga būdavo pateikti gerokai iš anksto — prieš 2–3 mėn. (spalio ar lapkričio mėn.). Dabar laikai kardinaliai pasikeitę: būna, kad darbą galima vos ne tą pačią dieną pateikti (ypač jeigu darbas skirtas internetiniam leidiniui).


Naujametinių darbų paketą (tris karikatūras) į „Šluota“ redakciją nunešiau 1985 m. lapkričio 4 d. (pirmadienis). Du darbus atmetė, o viena karikatūra („Eglutė“) atspausdinta 1986 m. sausio mėn. numeryje.

Jakštas Šarūnas. Karikatūra, cartoon. 
Eglutė / Christmas tree
„Šluota“ (1986 m., Nr. 1).
Juodas tušas / Black ink.

> Eglutė / Christmas tree <
// „Šluota“ (1986 m., Nr. 1). //

Šis darbas tarsi žymi takoskyrą tarp to, kaip piešiau (piešinio stilistika) 1980–1985 metais, ir kaip pasikeitė piešimo stilius po to: juodai baltų piešinių arsenalą vis dažniau papildydavo spalvoti piešiniai. Nors tuo metu bei vėliau nupiešiau dar daug ir juodai baltų karikatūrų, bet spalvotų piešinių kiekis bendroje piešinių stirtoje nuosekliai didėjo.


Kaip ir anksčiau, 1986 metais taip pat reguliariai piešiau ir vis nešiau į „Šluota“ redakciją savo naujas karikatūras, kurios buvo nupieštos ankstyvąja (senąja) piešimo stilistika. Deja, bet tais metais tik šis vienintelis darbas tebuvo atspausdintas (kuris, beje, buvo nupieštas dar 1985 m. spalio mėn.).

Tad ir vėl sekė ilgalaikis štilis, nes kita karikatūra žurnale „Šluota“ atspausdinta tik po vienerių metų pertraukos.


Nors metus laiko (nuo 1986 m. sausio iki 1987 m. sausio) „Šluota“ nespausdino nei vienos mano karikatūros, bet tais metais buvo „pajudėta“ kitomis svarbiomis kryptimis: nusiųsti darbai į tarptautines parodas, pirmą kartą dalyvavau respublikinėje karikatūrų parodoje Vilniuje, atspausdinti piešiniai karikatūrų leidinyje „Į sveikatą“.

Metai atkaklaus darbo nenuėjo veltui: daug piešiant įvairiapusiškai (piešiniai parodoms, katalogams, įvairiems leidiniams), nuolat „treniruojant“ ranką, tobulinant ir šlifuojant savitą piešimo stilistiką, netrukus davė savo vaisių.

Nenumaldomai artėjo 1987-ieji: metas, kai pagaliau pasimatė ilgai laukta šviesa tunelio gale.

Kardinalūs pokyčiai darbo srityje ir kūryboje nulėmė tai, kad 1987 metais pajudėjau visiškai kitais bėgiais. Detaliau apie tai — kitose Retrospektyva publikacijose.

 

* * *

Šarūnas Facebook

Pusiausvyra ir rimtis

#083 Parabolė: Pusiausvyra ir rimtis

Viename pasaulio krašte gyveno išminčius, kuriam kuo puikiausiai viskas ėjosi kaip iš pypkės: jis visada viską spėdavo padaryti laiku, buvo pastoviai ramus ir laimingas. Jo mokiniai siekė pažinti jo paslaptį, sėmėsi iš jo žinių, tačiau niekaip negalėjo pasiekti jo tobulumo.

Kartą grupė mokinių paklausė išminčiaus: „Kaip tu tai sugebi? Tu niekada nebūni nusiminęs ir tau viskas sklandžiai sekasi?“

Išminčius ramiai atsakė: „Jeigu aš stoviu, tai stoviu. Jeigu aš einu, tai einu. O jeigu aš bėgu, tai bėgu.“

Mokiniai buvo labai nustebę, nes jie elgėsi lygiai taip pat.

Tačiau išminčius nusišypsojęs tarė: „Greičiausiai priežastis yra ta, kad kai jūs stovite, jūs jau einate. Kai jūs einate, jūs jau bėgate, o kai jūs bėgate, jūs jau pasiekėte tikslą.“

 

* * *

Šarūnas Facebook

Špaga

#012 Retrospektyva

Piešiant karikatūras, autoriai dažnai į pagalbą pasitelkia įvairias menines raiškos priemones, konkrečias piešimo technikas, savitus atlikimo būdus.

Meninio vaizdo (kūrinio) esmės perteikimui naudojamos įvairios meninės raiškos priemonės, stiliai, įvairialypiai pagalbiniai elementai, kurie padeda geriau išreikšti kūrinio idėją, atskleisti veikėjų pobūdį, charakterius, jų poelgių motyvaciją, ryškiau perteikia personažų jausmus ir mintis, veiksmo aplinkybes, sukuria tam tikrą nuotaiką ir atmosferą.

Veikiausiai, kad per daugelį metų esu panaudojęs kone visas dailei būdingas meninės raiškos priemones. Tačiau labiausiai patiko ir savo kūryboje dažniausiai naudojau personifikaciją, kadangi ji, mano vertinimu, geriausiai tiko mano karikatūrų idėjoms ir mintims išreikšti.

// personifikãcija [lot. persona — asmuo + facio — darau], įasmeninimas, sužmoginimas — žmogui būdingų savybių suteikimas negyvosios gamtos reiškiniams, gyvūnams ar abstrakčioms sąvokoms. //

Šią meninę raiškos priemonę į savo piešimo arsenalą įtraukiau praktiškai nuo pat savo kūrybinio kelio pradžios.

Pirmos atspausdintos karikatūros, kuriose personifikuoti personažai — karikatūrų ciklas apie žvejybą.

Vienas kertinių to meto personifikuotų darbų — karikatūra „Špaga“.

Jakštas Šarūnas. Karikatūra, cartoon. 
Špaga / Leasher
(„Šluota“ (1985 m., Nr. 23)).
Juodas tušas / Black ink.

> Špaga / Leasher <
// „Šluota“ (1985 m., Nr. 23). //


„Špaga“ — pirmoji atspausdinta respublikinėje spaudoje karikatūra, kurioje dominuojantis personažas — personifikuota kiaulė. Vėlesniais metais piešiau gana daug karikatūrų, kurių siužetuose pagrindiniais smuikais groja kiaulės. Tad ši karikatūra, yra tarsi tramplinas į kiaulemaniją — nemažos virtinės sukurtų piešinių, kuriuose pagrindiniai personažai — kiaulės ir jas supantis „kiauliškas“ pasaulis.


Karikatūrą „Špaga“ 1989 m. perpiešiau: ruošiau Lietuvos televizijai karikatūrų ciklą apie kiaules, tad ji labai tiko į bendrą gardą. Betgi piešimo braižas per eilę metų jau buvo pakitęs, todėl šią karikatūrą reikalinga buvo naujai nupiešti, kad piešinio stilius „neiškristų“ iš bendros visumos ir harmoningai derėtų su kitomis karikatūromis.

Lietuvos televizija 1988–1989 m. intarpuose tarp laidų rodė šalies karikatūristų darbų mini benefisus „Dailininkai šypsosi“ — TV intarpo metu demonstruojamos (kaip besikeičiančios skaidrės) kokio nors vieno autoriaus karikatūrų vėrinys.

Karikatūra „Špaga“, kaip ir visos kitos ciklo apie kiaules karikatūros, kaipsyk ir buvo specialiai nupiešta LTV projektui „Dailininkai šypsosi“.

Jakštas Šarūnas. Karikatūra, cartoon. 
Špaga / Rapier
TV „Dailininkai šypsosi“, 1989 m.
Juodas tušas / Black ink.

Špaga / Rapier
LTV „Dailininkai šypsosi“, 1989 m.

Anuomet Lietuvos televizijai nupiešiau 3 karikatūrų ciklus: 1988 m. — „Šunys“ („Šuo — geriausias žmogaus draugas“ — 19 karikatūrų), o 1989 m. — „Kiaulės“ (20 karikatūrų) ir „Avys“ (16 karikatūrų).

Šie trys karikatūrų ciklai 1989 metų pirmoje pusėje buvo parodyti Lietuvos televizijos eteryje.


Per laikotarpį nuo 1988 m. spalio mėn. iki 1989 m. kovo mėn. trims ciklams nupiešiau 55 karikatūras: vėliau tokios gausos darbų per palyginti neilgą laiko tarpą daugiau nesu pakartojęs.

Nuo pat 1988 m. pradžios jau dirbau animacijoje. Tarpuose tarp animacinių filmukų buvo taip vadinamos priverstinės „prastovos“ (pabaigus darbus prie vieno filmuko, dažnai reikalinga būdavo palaukti, kol prasidės kito filmuko gamybos darbai). Prastovų metu atsirasdavo daug laisvo laiko, todėl karikatūras piešti galima būdavo nuo ryto iki vakaro.

// Padirbėjus metus animacijoje karikatūrų piešimas labiau jau panašėjo į poilsį, nei į kokią priverstinio darbo prievolę, kadangi „pairklavus“ animacijos galerose atsiranda supratimas, kas yra piešti, o kas yra super daug piešti — visai kita patirtis, kiti piešimo krūviai, kitas supratimo lygmuo. //

 

* * *

Šarūnas Facebook

Kibiras obuolių

#082 Parabolė: Kibiras obuolių

Žmogelis nusipirko naują namą – didelį, gražų – ir sodą su vaismedžiais šalia namo. O netoliese, senutėliame name, gyveno pavydus kaimynas, kuris nuolat stengdavosi jam apkartinti nuotaiką: tai šiukšles prie vartų išpils, tai dar kokią niekšybę iškrės.

Kartą prabudo žmogelis geros nuotaikos, išėjo į prieangį, o ten – kibiras pamazgų riogso. Žmogelis paėmė kibirą, pamazgas išpylė, kibirą nušveitė iki blizgesio, surinko ir įdėjo į jį didžiausius, labiausiai prinokusius bei skaniausius obuolius ir nuėjo pas kaimyną. Kaimynas, išgirdęs beldimą į duris, piktdžiugiškai pagalvojo: „Pagaliau aš jį pričiupau!“ Duris atidarė tikėdamasis sulaukti barnio, tačiau sutriko, kai žmogelis, įteikdamas jam kibirą obuolių, pasakė:

– Kas kuo turtingas, tas tuo ir dalijasi!

 

* * *

Šarūnas Facebook

Ant seklumos

#011 Retrospektyva

1985 metų pradžioje pasirodžiusios mano karikatūrų publikacijos „Šluota“ ir „Švyturys“ žurnaluose neleido užgesti rusenančiai kūrybinei ugnelei. Atspausdintos šešios karikatūros per vieną mėnesį — tikrai gero ūpo užtaisas bet kuriam pradedančiajam karikatūristui. Tad palengva keitėsi požiūris, kuris leido realistiškiau matyti susiklosčiusios situacijos vaizdą, o tuo pačiu pažiūrėti į nesėkmes pozityviai. Atsirado tikėjimas savo galimybėmis, jausmas, kad nenuleidžiant rankų galima skinti savo kūrybinę vagą ir pasiekti užsibrėžtų tikslų.

Tais metais net „išdrįsau“ pirmą kartą nusiųsti savo darbus į tarptautinę karikatūrų parodą Lenkijoje.

Tačiau.

Po kovo mėnesio publikacijų, tarsi per trafaretą, vėl pasikartojo 1984 m. situacija — tolydžiai nešamos karikatūros į žurnalo „Šluota“ redakciją su pavydėtinu uolumu buvo vėl ir vėl metodiškai atmetinėjamos.

(1985 m. iš pateiktų redakcijai 20-ties karikatūrų tais metais žurnale „Šluota“ atspausdinta tik 3 darbai (+ viena karikatūra iš 1984 m. pluošto darbų) iš viso — 4 karikatūros).

Švytuoklės efektas (spausdina — nespausdina) mane lydėjo kelis metus paeiliui.

Jakštas Šarūnas. Karikatūra, cartoon. 
Pavadėlis / Leasher
(„Šluota“ (1985 m., Nr. 16)).
Juodas tušas / Black ink.

> Pavadėlis / Leasher <
// „Šluota“ (1985 m., Nr. 16). //


Teisybės dėlei reikėtų paminėti, kad dalis mano karikatūrų, atsižvelgiant į redakcijos politiką, tarsi ir objektyviai negalėjo būti spausdinamos, kadangi galiojo neafišuotinas sąrašas temų, kokių darbų žurnalas, dėl cenzūros, nepraleisdavo: smurtinių, religinių, pliekiančių politinę šalies santvarką, sekso, įvairaus pobūdžio diskriminacinių ir dar keleto kitų.

Leidinys priklausė LKP CK sistemai, tad suprantama, kad redakcija turėjo atspindėti ir vykdyti „teisingą politinę kryptį“.

Pvz., nupieštos karikatūros: „pasikoręs vyras ant žmonos supintos plaukų kasos“, „vyras bando uždegti moters šukuoseną, tarsi žvakę“, „vyras mėto lankus-žiedus ant moters krūtų“ – akivaizdu, jog tokie ir panašūs į juos darbai turėjo mažai šansų išvysti dienos šviesą, tačiau man buvo nė motais, ką galima piešti, o ko negalima – piešiau tai, kas buvo įdomu man pačiam.

Nors už lango bujojo nyki stagnacija, tačiau ore jau buvo juntami pirmieji permainų vėjo šuorai („Amerikos balsas“, „Laisvės“ radijas, BBC — šių radijo stočių klausydavausi nuolat, tad artėjantys permainų ir pokyčių vėjai buvo vis labiau juntami).


// info: M. Gorbačiovas 1985 m. kovo mėn. tapo Generaliniu sekretoriumi, o jau balandžio mėn. Centrinio komiteto plenumo metu buvo priimta „neapibrėžta reformų programa“, kuri buvo Perestroikos sėkla. 1986 m. M. Gorbačiovas inicijavo naują perestroikos (liet. pertvarkos) politiką ir ją lydinčias radikalias reformas. //

 

* * *

Šarūnas Facebook

Bitė ir musė

#081 Parabolė: Bitė ir musė

Jeigu paklausti musės, ar apylinkėse yra gėlių, tai ši atsakys: „Nežinau. O štai mėšlo, srutų ir nuotekų ana tame griovyje yra kimšte prikimšta“. Ir musė puls paeiliui detaliai vardinti visus jos aplankytus sąvartynus.
O jeigu paklausti bitės: „Ar netoliese matei kokių nors teršalų?“, — tai ji atsakys: „Teršalai? Ne, niekur nemačiau. Aplink yra tiek daug kvapnių gėlių!“
Musė net gausiai nuklotoje žydinčių gėlių pievoje ras apšniurkštą vietą ir nutūps ant jos, o bitė labiausiai prašvinkusioje pelkėje atras lotoso žiedą ir iš jo pasisems nektaro.

 

* * *

Šarūnas Facebook

Aukso žuvelės belaukiant!..

#010 Retrospektyva

[„Aukso žuvelės belaukiant!..“ — taip šį piešinių ciklą pavadino Šarūnas Jakštas]

Jakštas Šarūnas. Karikatūra, cartoon. 
Ciklas karikatūrų: „ Aukso žuvelės belaukiant!..“ 
(„Švyturys“ (1985 m., Nr. 17)).

Karikatūrų ciklas: „ Aukso žuvelės belaukiant!..“
// „Švyturys“ (1985 m., Nr. 17). //


Patarlė byloja: „Kalk geležį, kol karšta“, todėl netempdamas „į naktį“, po nedidelės pertraukėlės nuo pirmos publikacijos žurnale „Švyturys“, nupiešiau ir nunešiau į redakciją naują karikatūrų pluoštą — šį kartą 5 karikatūras apie žvejybą.

Trys naujo ciklo karikatūros buvo atspausdintos 17-ame žurnalo „Švyturys“ numeryje (rugsėjo mėnuo).

Nors ciklo pavadinimo autorystė priskiriama man, tačiau, tiek pirmas karikatūrų ciklo pavadinimas (apie krepšinį), tiek ir šis (apie žvejybą) buvo redakcijos darbuotojų sugalvotas, o ne mano.

Regis, kad pirmo ciklo pavadinimas buvo labiau taiklus. Tuo tarpu šis, mano galva, kiek šabloniškas ir banalokas pavadinimas neatspindėjo atspausdintų karikatūrų siužetų. Tačiau tai nebuvo esminė bėda.

Kur kas labiau trikdė tai, kad karikatūras atspausdintos neįvertinant piešinių lygiagretumo (horizonto linijos perkreiptos), o taip pat nuvylė ir spaudos kokybė – atskiesto juodo tušo potėpiai pavirto juodomis dėmėmis (kleckais)… Tačiau ir tai dar ne visas „smagumas“: po viena iš trijų karikatūrų turėjo būti atspausdintas tekstas (tačiau karikatūra atspausdinta be teksto).

Karikatūra, kurioje šamas apkabinęs moteriškę, mažas berniukas sako: „Aš ir sakau, kad užkibo!..“

Jakštas Šarūnas. Karikatūra, cartoon. 
Užkibo! / Hooked! („Švyturys“ (1985 m., Nr. 17)). Juodas tušas / Black ink.

> Vaikas: „Aš ir sakau, kad užkibo!..“ <
> Kid: „So I’m telling you – hooked!..“<
// „Švyturys“ (1985 m., Nr. 17). //


Jakštas Šarūnas. Karikatūra, cartoon. 
Žūklė / Fishing. („Švyturys“ (1985 m., Nr. 17)). Juodas tušas / Black ink.

> Žūklė / Fishing <
// „Švyturys“ (1985 m., Nr. 17). //


Jakštas Šarūnas. Karikatūra, cartoon. 
Rankas aukštyn! / Hands up! („Švyturys“ (1985 m., Nr. 17)). Juodas tušas / Black ink.

> Rankas aukštyn! / Hands up! <
// „Švyturys“ (1985 m., Nr. 17). //


1985 metų pradžioje atspausdintos trečia ir ketvirta karikatūros „Šluotoje“, o taip pat ir dvi, viena po kitos pasirodžiusios publikacijos „Švyturyje“, nuteikė optimistiškiau.

 

* * *

Šarūnas Facebook

Stiklas

#080 Parabolė: Stiklas

– Mokytojau, aš nesuprantu: ateini pas varguolį – jis ir draugiškas, ir padeda, kuo gali. Ateini pas turtuolį – jis nieko nemato. Nejaugi visa tai tik dėl pinigų?
– Pažvelk pro langą. Ką tu matai?
– Moterį su vaiku, vežimą, riedantį į turgų…
– Gerai. Dabar pažvelk į veidrodį. Ką tu ten matai?
– Na, ką aš galiu ten pamatyti? Vien tik save patį.
– Taigi: stiklinis langas ir stiklinis veidrodis. Tereikia pridėti šiek tiek sidabro – ir tematai vien tik save.

 

* * *

Šarūnas Facebook

Štilis

#009 Retrospektyva

Gyvenimo tėkmė nenuspėjama. Taip jau sutapo, kad trečia ir ketvirta karikatūros žurnale „Šluota“ (1985 m., Nr. 3) atspausdintos beveik tuo pačiu metu, kaip ir pasirodęs karikatūrų ciklas apie krepšinį „Švyturio“ žurnale.

(„Šluotoje“ dvi karikatūros atspausdintos vasario mėn. pradžioje, o žurnale „Švyturys“ – vasario mėn. pabaigoje).

Jakštas Šarūnas. Karikatūra, cartoon. 
Abstinentas / Abstinent
„Šluota“ (1985 m., Nr. 3).
Juodas tušas / Black ink.

> Abstinentas / Abstinent <
// „Šluota“ (1985 m., Nr. 3). //


Šios dvi vasario mėnesio publikacijos skirtinguose leidiniuose praskaidrino nuotaiką, tarsi išsklaidė abejones, atstatė šiokį tokį pasitikėjimą savo jėgomis ir padrąsino tolimesniam kūrybiniam darbui. 

* * *

Dabar galima tik spėlioti, kad publikaciją „Šluotoje“ galėjo šiek tiek (galbūt) paskatinti mano eilinis apsilankymas redakcijoje, iš karto po Trijų karalių (1985 m. sausio 7 d. nunešiau eilinį pluoštą naujų karikatūrų į žurnalo redakciją, iš kurių viena, kaip tik ir atspausdinta po ilgai trukusio devynių mėnesių štiliaus).

Jakštas Šarūnas. Karikatūra, cartoon. 
Pasivaikščiojimas / Dog Walkers!  „Šluota“ (1985 m., Nr. 3).
Juodas tušas / Black ink.

> Pasivaikščiojimas / Dog Walkers <
// „Šluota“ (1985 m., Nr. 3). //


Karikatūra „Pasivaikščiojimas“ buvo viena iš pirmo pluošto septynių karikatūrų, kurias dar 1984 m. vasario mėnesį nunešiau į „Šluota“ redakciją, kai pirmą kartą ten apsilankiau.

 

* * *

Šarūnas Facebook

Trys keliautojai

#079 Parabolė: Trys keliautojai

Kartą vakaro sutemoje, prie savo varganų namų slenksčio sėdėjo pagyvenęs valstietis, kuris mėgavosi atslinkusia vėsuma. Šalia vingiavo kelias, bėgantis į kaimą. Keliu ėjo vyras, kuris, pamatęs senuką, pagalvojo: „Šis žmogus tingus, jis nedirba ir tik visą dieną kiurkso prie savo namo slenksčio“.

Kiek vėliau pro šalį ėjo dar vienas keliautojas. Tas pagalvojo: „Šis žmogus yra Don Žuanas. Sėdi čia, kad galėtų stebėti pro šalį einančias merginas ir, galbūt, jas kirkina“.

Galiausiai, vienas girininkas, pėdinantis į kaimą, pagalvojo: „Šis žmogus – tikras darbštuolis. Jis visą dieną sunkiai dirbo ir dabar pagrįstai mėgaujasi poilsiu.“

Tiesą sakant, mes nedaug ką galime pasakyti apie valstietį, kuris sėdi prie savo namo slenksčio. Priešingai, mes galime nemažai pasakyti apie tris keliautojus, kurie ėjo pro šalį į kaimą: pirmasis buvo tinginys, antrasis – mergišius, o trečias – darbo bitutė.

Viskas, ką sakai, – kalba apie tave patį; ypač, kai tu kalbi apie kitą asmenį.
Projekcija – gynybinis mechanizmas, kurio metu žmogus išoriniam pasauliui priskiria tai, kas priklauso jo paties vidiniam pasauliui.

 

* * *

Šarūnas Facebook