Sarunas ART Facebook

2021 m. sausio 10 d. aktyvuota paskyra Sarunas ART socialiniame tinkle „Facebook“.

Per 40 kūrybos metų kūriau ne vien tik karikatūras ir animacijos produkciją. Teko piešti ir iliustracijas, ir fonus (2D ir 3D) animacijai, kurti dvimačius bei trimačius personažus, įvairius objektus animacijai, multimedijai. Maketavau knygas, lankstinukus, skrajutes, piešiau knygų viršelius bei knygų iliustracijas.

Tad daugel dalykų yra likę tarsi „už kadro“. Kad užpildyti šią spragą ir buvo aktyvuota keletas naujų paskyrų socialiniuose tinkluose bendru pavadinimu „Sarunas ART“.

Sarunas ART Youtube >>>

Sarunas ART Facebook >>>

Rikošetas – 2020

Rikošetas 2020

Pasaulinė koronaviruso pandemija šiemet žmonijai sujaukė ne vieną puoselėtą planą, tačiau gyvenimas tęsiasi, ir niekas nepajėgus sustabdyti sukakčių versmės ar ypatingų datų savieigos.

► Rikošetas 2020 buvo planuota organizuoti 2020 m. pavasarį, tačiau teko planus atidėti (ir ne tik dėl pandemijos). Kadangi tų pačių metų gruodžio 26 d. buvo mano 40-ies kūrybinių metų sukaktis (1980 m. pabaigoje sostinės savaitraštyje „Kalba Vilnius“ buvo atspausdinta pirmoji mano karikatūra respublikinėje spaudoje >>> skaityti čia), tai kelios temos įsitaisė po vienu stogu.

Parodos tema „Aš sutikau Naujus metus neužsidėjęs kaukės.“ gimė savaime, tačiau net neįtariau, kad ji bus tokia aktuali metams besibaigiant (Lietuvoje 2020 m. lapkričio mėn. paskelbtas karantinas pandemijai pažaboti).

Iš patirties žinau, kad metuose yra keli laikotarpiai, kai karikatūrų parodų organizavimas yra savotiška loterija (kai kolegos dailininkai paprasčiausiai neturi laiko piešti karikatūras), todėl užtikrinti kokybišką parodą šiais trapiais laikotarpiais yra gana sudėtinga užduotis.

Nuo gruodžio 28 d. iki 2021 m. sausio 6 d. dalis parodos ► Rikošetas – 2020 karikatūrų buvo publikuojama caricatura.lt FB >> https://www.facebook.com/caricatura.lt .

Rikošetas 2020 Galerija

2021 m. sausio 8 d. atidaryta ► Rikošetas – 2020 galerija:
https://www.ku-ku.lt/rikosetas-2020/

Kad išlaikyti parodos vientisumą, keli parodos darbai publikuojami atskirai.

Ambrasas Alvydas // ne.ŠarūnasS.com

Ambrasas Alvydas // ne.ŠarūnasS.com

Dobrovolskis Jurijus // Vitaminas C

Dobrovolskis Jurijus // Vitaminas C

Palčiauskas Romas // Sveikinimas

Palčiauskas Romas // Sveikinimas

Sumautas apsidraudėliškumas

Youtobistinis paradoksas
Antra dalis

Karikatūrose, animacijoje, kaip ir apskritai mene, dažnai naudojamos įvairios meninės raiškos priemonės (alegorija, hiperbole, metafora, ironija ir pan.).

Sunku suprasti už Atlanto sėdinčių vertinimo komisijų video vaizdų nagrinėjimo principus: gal perteklinis apsidraudimas, gal elementarus nesuvokimas skirtumų tarp realybės ir meninės raiškos priemonėmis sukurtų kūrinių, gal steriliame pasaulyje augta? Kas ten juos visus sugaudys…

Pateikus apeliaciją YouTube kanalo video priežiūros komisijai (dėl amžiaus cenzo savavališko pakeitimo) sulaukta žalios šviesos: videoklipą „saldainiai Toffo“ vėl įmanoma matyti vaikams ir paaugliams.

Galima būtų pasidžiaugti, bet ne…. — kitą dieną pakeitė amžiaus cenzą videoklipui „Respublika“.

Laikraščio „Respublika“ animacinė reklama (1998 m.).

Ir vėl nepaaiškintos priežastys, kodėl taip padaryta. Panašia logika vadovaujantis, praktiškai visus video galima pažymėti +18 ir lai kanalų savininkai aiškina, teisinasi, kad jie ne žirafos…

Ir vėl teko rašyti apeliaciją. Ir vėl po dienos atstatė amžiaus cenzą. Ir vėl bereikalingai sugaištas laikas…

Youtubistinis paradoksas…

Youtubistinis paradoksas…

Veikiausiai vis tik bus teisus vienas Anapilin jau išėjęs gan žinomas rusakalbis humoristas, dažnai kartodavęs sparnuotą frazę: „Tupyje amerikancy (Nu tupyje!)“.

// Kvaili (buki) amerikiečiai (Na ir kvaili!) //

Na, kaip kam patinka: pritarčiau šiai frazei su tam tikra išlyga — skirčiau ją ne visai tautai, o tik atskiriems jos elementams/atstovams.

Savo video kanale Sarunas ART palyginti neseniai pradėjau publikuoti animacinius video filmukus. Dauguma jų buvo transliuojami šalies TV eteryje.

Ir štai neseniai (vakar) sulaukiau pranešimo, kad vienam filmukui vienašališkai įvedamas/keičiamas amžiaus cenzas (+6 pakeistas į +18).

Pasirodo, kad kažkoks nukvakėlis veikėjas pareiškė susirūpinimą dėl „neetiško“ video (pagal tik jam vienam suprantamą etikos ir moralės normų klasifikaciją), o video įrašų talpinimo svetainės etikos priežiūros komanda, įdėmiai peržiūrėjusi šį video, priėmė sprendimą: Toffo video užkalti lentomis — suspenduoti prieigą vaikams.

Na, galima būtų smagiai pasijuokti, jei ne vienas „tačiau“:
saldainių Toffo animacinis klipas buvo sukurtas/skirtas būtent kad vaikų ir paauglių auditorijai!

// Suspenduojama peržiūra vaikams ir paaugliams iki 18 m… (dažnai 16-17 m. žmogėnai jau būna vedę ir net sulaukę atžalų, o video apie karvutę su tešmenimis jiems žiūrėti negalima… //

Na, ar ne tupyje amerikancy (atskiri tautos elementai)?

Video: ant saldaininio ledo stovi maža mergaitė apsirengusi taškuota suknele; užsimojus ritmuša (ledo ritulio lazda) ji smagiai muša ritę-saldainį, kurį gracingai pagauna karvutė „vartuose“ (virpstai — saldainių pakeliai).

Na, kažkoks nukvakėlis šiame video įžiūrėjo „Dangus griūva!“ Na, visokių prietrankų apstu, tad galima nurašyti šitai atskirų elementų silpnaprotystei. Bet tai ne, jis nėra vienišius! Dar atsiranda palaikančių silpnaprotystes — kompetentinga video įrašų talpinimo svetainės vertinimo komanda…

// Animaciniai herojai Tomas ir Džeris filmukuose vienas kitą muša, daužo, skandina, karia, šaudo — ir tai youtubistams yra norma (šių herojų video filmukų youtubinėje erdvėje pilni kalnai), o piešta animacinė karvutė (su tešmenimis), gaudanti ritę-saldainį — Mama mia!.. //

Youtubistinis paradoksas…

1990 m.

#038 Retrospektyva: 1990 m.

Nepriklausomybė

1989–1990 metai. Tai kardinalių ekonominių ir politinių pokyčių kupinas gyvenimo metas, kai viskas aplink intensyviai keitėsi. Metas, kai sovietinio sukirpimo nusistovėjusi gyvenimo gija nuosekliai byrėjo ir vis labiau dygo visai kito pobūdžio terpė. Tai buvo intensyvus ir neišpasakytai sraunus įvairiausių įvykių metas, kai gyvenimas virte virė ir permainos kasdien vis labiau svaigino. Viską vainikavo 1990 m. kovo 11 d. paskelbtas Aktas dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo.

1990 m. politinis-ekonominis peizažas: paskelbtas Aktas dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo; 75 dienas trukusi Lietuvos ekonominė blokada; TSRS vadovybės pastovus spaudimas Lietuvai, kad būtų atšauktas Lietuvos Nepriklausomos valstybės atkūrimo aktas; pirmieji jėgos demonstravimo bandymai (sovietų desantininkų bandymas užgrobti Spaudos rūmus Vilniuje); o kiek dar visokio plauko TSRS ultimatumų bei grasinimų. Politinė-ekonominė priešprieša nuosekliai kaito.

Kadaise Lietuvoje

Anų įvykių fone (1990 m. kovo mėnuo) kaipsyk buvo kuriamas Z.Šteinio animacinis filmukas „Kadaise Lietuvoje“. Šiame filmuke dirbau režisieriaus (Zenono) asistentu. Kadangi filmuko kūrimo metu darbo animacijoje buvo daugiau nei iki kaklo, todėl nieko keista, kad karikatūros „nuėjo“ į antrą planą: naujų karikatūrų spaudai tuo metu nepiešiau ir net nedalyvavau 1990 metų balandžio 1 d. respublikinėje karikatūrų parodoje. Tačiau retsykiais šelmiškai pašėliodavau ant popieriaus: nupiešdavau vieną kitą darbelį savo malonumui (humoristines karikatūras-piešinius, bet ne spaudai, kurias, dėl Marijos žemės etikos normų, vargu ar kas būtų išdrįsęs anuomet spausdinti).

Baigus kurti „Kadaise Lietuvoje“, vėl atslinko eilinė prastova animacijoje ir ateities peizažas rožėmis kloto kelio jau nežadėjo: iš inercijos dar traukinys riedėjo, bet perspektyva darėsi vis labiau nenuspėjama.

Reikėjo kažkaip suktis iš susidariusios padėties. Jeigu neklystu, tai anuomet ir atsirado pirmosios užuomazgos animacinei produkcijai kine ir televizijoje. Pradžioje tai buvo animaciniai intarpai įvairiems dokumentiniams filmams, o kiek vėliau pasidarė aktualu ir sparčiai plėtojosi poreikis įvairiai animacijos produkcijai televizijoje (TV vinjetės, užsklandos, reklamos, laidų ir žaidimų intarpai). Vis labiau augantis animacijos poreikis televizijai ir buvo kertinis akstinas įkurti nepriklausomą animacinių filmų studiją, bet apie tai kitose Retrospektyva publikacijose.

„Kuo blogiau – tuo geriau“

Lietuvos politinė ir ekonominė aplinka 1990-1991 metais kasdien vis labiau slėgė: senos grandys byrėjo, o naujos dar tik skleidė pirmuosius daigus, tad štai šiame linksmame šalies permainų laikotarpyje reikėjo kažkaip išsilaikyti.

Dabar, kai prabėgo solidi laiko tėkmė, galima tvirtinti, kad būtent tada ir susiformavo naujos veiklos starto linija. Tačiau anuomet tas politinis-ekonominis peizažas (kai viskas aplink byra) neatrodė džiuginantis. Situacija, kai kišenėse ima švilpauti vėjai, o reikia ne tik savimi pasirūpinti, bet dar ir šeimą išlaikyti, spaudimas tarsi patrigubėja.

Jakštas Šarūnas. Karikatūra, cartoon, karikaturen. > Pataikūnas / Sycophant < „Respublika“ (1990 m., Nr. 231).

> Pataikūnas / Sycophant <
„Respublika“ (1990 m., Nr. 231)

Nauja kūrybinio aktyvumo fazė prasidėjo 1990 m. spalio mėn.
Pradžioje spaudos leidiniams nešiau anksčiau pieštas karikatūras (kiaulės, avys), o netrukus vėl sėdau piešti ir naujus darbus.
Tuo metu šalies leidiniai mieliau spausdino politines ir ekonomines karikatūras. Tad jeigu mano karikatūros kažkiek pataikydavo į tą teminį vektorių, jas atspausdindavo.
Kaip jau buvo minėta ankstesnėse Retrospektyva publikacijose, šalia žiniasklaidos senbuvių atsirado daug naujų leidinių, kurie taip pat noriai spausdino ir karikatūras. Taigi, publikavimo niša tarsi ir prasiplėtė, tačiau teminis karikatūrų ratas (akcentas politikai ir ekonomikai) vis gi susiaurino (bent jau man tai tikrai) publikavimo galimybes.

Anuomet karikatūros būdavo paleidžiamos karuselės principu: vienur „nepraėjusias“ karikatūras galima buvo siūlyti kitur. Tad ir klajojo mano darbai iš vienų redakcijų į kitas. Vienoms iš jų pasisekė geriau, kitoms prasčiau.

// Pvz., karikatūrą „Pataikūnas“ žurnalas „Šluota“ nespausdino, tačiau ją atspausdino dienraštis „Respublika“, o karikatūrą „Baudų metimai“ dienraštis „Respublika“ nespausdino, bet ją atspausdino „Kuntaplis“. //

Jakštas Šarūnas. Karikatūra, cartoon, karikaturen. > Baudų metimai / Free throws < // „Kuntaplis“ (1991 m., Nr. 3). //

> Baudų metimai / Free throws <
// „Kuntaplis“ (1991 m., Nr. 3). //

Kaip kad šalies ekonominis ir politinis gyvenimas 1991 metais pasiekė lūžio tašką, analogiškai ir mano tolimesnė kūrybinio kelio tėkmė susidėliojo būtent 1991 metais. Didžiąją dalį permainų nulėmė tam tikra virtinė susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių, o dalis jų nulemta didelės gausos technologinių pokyčių. Visa tai, be ko neįsivaizduojamas šiuolaikinis gyvenimas, 1991 m. dar net nebuvo arba dar tik žengė pirmuosius žingsnius (mobilieji telefonai, kompiuteriai, skeneriai, spausdintuvai, skaitmeninė filmavimo technika…)

Ant slenksčio jau lūkuriavo technologinis perversmas: per 2-4 m. technologijos (animacijos kūrimo) pasikeitė neatpažįstamai.
Ir kaip čia neprisiminti ne pirmos jaunystės anekdotą:

„Gerbkit savo tėvus ir senelius, — Jie baigė mokyklą be Google ir Vikipedijos“.

Persipynimai

#037 Retrospektyva: Persipynimai

Veikiausiai daugeliui bent kartą gyvenime nusišypso laimė atsidurti pasirinkimo kryžkelėje: operatyviai privalu nuspręsti, ar likti visam laikui įkalintam nykiam narve, bet sočiai pamaitintam, ar išsilaisvinus iš jo nerti į tamsią ir gūdžią nežinią. Ir ta būtino pasirinkimo takoskyra nulemia tolimesnį gyvenimo peizažą. Tokia laimė aplankė ir mane: 1987 m. gruodžio mėn. pabaigoje sudeginau tiltus valstybinio darbo galerose ir nuo pat pirmų sekančių metų dienų pradėjau dirbti Lietuvos kino studijos Animacijos padalinyje. Gyvenimas akimirksniu, tarsi kokiame Ozo šalies pasaulyje apsivertė aukštyn kojom. Monotonišką ir pilką biurokratinį darbo peizažą pakeitė spalvinga ir gyvybinga meninė kūrybinė aplinka.

Jakštas Šarūnas. Karikatūra, cartoon, karikaturen. > Gundymas / Temptation <
„Jaunimo gretos“ (1989 m., Nr. 7)

> Gundymas / Temptation <
„Jaunimo gretos“ (1989 m., Nr. 7)

Taip jau susiklostė, kad mano perėjimas dirbti į LKS sutapo su Z.Šteinio pirmuoju savarankišku jo darbu animacijoje — filmuko „Dosnumas“ kūrimu.
// Pastaba: Zenono debiutinis filmukas „Buvo, buvo kaip nebuvo“ (1986) — Aukštųjų scenaristų ir režisierių kursų (Zenonas studijavo režisūrą) Maskvoje diplominis darbas. Zenono diplominio darbo vadovas — F.Chitrukas. //
1988-1990 m. laikotarpiu Z.Šteinys sukūrė veikiausiai savo du žymiausius filmukus — „Dosnumas“ (1988) ir „Kadaise Lietuvoje“ (1990). „Dosnumas“ filmuko kūrime dirbau dailininku-animatoriumi, o kuriant filmuką „Kadaise Lietuvoje“ buvau Zenono asistentas (režisieriaus asistentas).

Tame pačiame laiko tėkmės intervale dar įsipaišo Iljos Bereznicko animacinis filmukas „Bermudų žiedas“ (1988) ir Valento Aškinio „Kaktuso paslaptis“ (1989). Šiuose dviejuose filmukuose dirbau dailininku-animatoriumi.

Pasinerti į širdžiai mielą darbą visada yra šaunu. Pradžioje nardai tarsi žuvis vandenyje, o po to… „karnavalas“ baigiasi. Po kiek laiko visa tai virsta kitos prabos rutina ir savotiškomis kitomis naujomis galeromis.

Jakštas Šarūnas. Karikatūra, cartoon, karikaturen. > Rebusas / Rebus <
// „Jaunimo gretos“ (1989 m., Nr. 6). //

> Rebusas / Rebus <
// „Jaunimo gretos“ (1989 m., Nr. 6). //

Animacija yra labai įdomus ir kūrybingas darbas, nors neretai tuo pačiu ir labai alinantis bei sekinantis užsiėmimas (ypač kai reikia 2-3 mėn. darbo apimtį padaryti per nepilną mėnesį).

// Pamenu metą, kai nusišypsojo man „laimė“ ir kartu su Ilja Bereznicku per nepilną mėnesį spėjome laiku sukurti ir „priduoti“ jo vieną iš Baubo filmukų. Kaip abu „išlipome sausi“ — atskira istorija, kuria gal kada nors ateityje pasidalinsiu kitose publikacijose. //

Analogiškai, kaip kad mūsų dabartinės vasaros ir žiemos (kai šaltį keičia alinantis karštis ir atvirkščiai), taip prisiminimais pargrįžta ir anuometinis darbas animacijoje. Prisimenamas būvis, kai vienu metu ari vos ne iki pajuodavimo, o kai darbų lavina nuvilnija — lieki sėdėti visiškame štilyje. Bet visas „linksmumas“ glūdėjo kiek giliau: kaip taisyklė, dažniausiai prastovos slinkdavo šaltuoju metų laiku, o vasarą darbai virte virdavo. Mat metų pradžioje, kol vykdavo filmuko gamybos paruošiamieji darbai (režisieriai šlifuoja režisūrinį scenarijų, piešia kadruotės, kuria personažus atlieka spalvinius bandymus, gludina ir eskizuoja būsimo filmo detales), studijos darbuotojai (animatoriai, dailininkai) sėdėdavo prastovose. Ir visas darbymetis persimesdavo į parduotas vasaras…

Animacinių filmukų gamybos metu karikatūrų piešimui praktiškai nelikdavo laiko.

// Pastaba: karikatūros sukūrimas tai nėra vien tik piešimo procesas. Prieš sėdant piešti, dar reikia gero laiko šmoto pasukti galvą, kad sugalvoti karikatūros temą, įvynioti pasirinktą idėją į konkretų siužetą, permąstyti detales. Karikatūra — tai savotiškas mini spektaklis ant popieriaus, kuriame vienu ir tuo pačiu metu esi ir scenaristas, ir režisierius, ir apšvietėjas, ir net ugniagesys!.. Ir šis procesas (temos ir idėjos išgryninimas) gali tęstis ne vieną dieną ir ne dvi. //

Anuomet mane karikatūros dažnai „gelbėdavo“, o ypač tada, kai darbas animacijoje pavirsdavo a la irklavimu gelerose. Tad nupiešti vieną ar kitą karikatūrą savo malonumui, tiesiog būdavo savotiška atgaiva širdžiai nuo begalinės rutinos.

Panašiai ir sugulė mano karikatūrų piešimo vaga 1989 metais: metų pradžioje, kol buvo gamybinė prastova animacijoje, nupiešiau ypač daug karikatūrų, o pavasarį, kai nupiešiau Avių ciklą bei 5 karikatūras XV respublikinei karikatūrų parodai, daugiau tais metais nenupiešiau nei vienos karikatūros (turima galvoje karikatūras spaudai).

// Kadangi po ranka gulėjo dar šviežiai nupieštos 55 karikatūros (karikatūrų ciklų „kiaulės“, „šunys“, „avys“ darbai), veikiausiai praktiškai nejaučiau vidinio poreikio piešti naujus darbus. Šių trijų ciklų karikatūras gal kokį gerą trejetą metų, laiks nuo laiko ir pateikinėjau įvairių šalies leidinių redakcijoms. //

Kadangi 1989 m. jau buvo daug kur „atleistos“ vadelės, kai jau galima buvo pasišaipyti iš anksčiau buvusių tabu temų, nupiešiau ir įteikiau žurnalo „Jaunimo gretos“ redakcijai kelis šiek tiek kontroversiškus (anų dienų realijų lygmuo) darbus.

„Jaunimo gretos“ atspausdino dvi naujas karikatūras ir vieną iš anksčiau pateiktų.

Tiesioginio pasišaipymo iš Tarptautinės moters dienos leidinys nespausdino (karikatūra, kurioje pijokas kelia bokalą ir sako: „Tegyvuoja tarptautinis nugėrimas!“), bet užslėptą mintį, asociatyvią karikatūrą (aštuntuko formos balionas), žurnalas atspausdino.

Jakštas Šarūnas. Karikatūra, cartoon, karikaturen. > Balionas ir adata / Balloon & Needle  <
// „Jaunimo gretos“ (1989 m., Nr. 3). //

> Balionas ir adata / Balloon & Needle <
// „Jaunimo gretos“ (1989 m., Nr. 3). //

 

* * *

Šarūnas Facebook

Avys

#036 Retrospektyva: Avys

Trečiasis karikatūrų ciklas TV laidai „Dailininkai šypsosi“ buvo nupieštas 1988-1989 m. sąndūroje. Tai buvo 16-os karikatūrų ciklas apie avis.

Kaip ir ankstesnių ciklų darbai (kiaules, šunys), taip ir šio ciklo visi piešiniai buvo spalvoti. Tiesa, buvo nors ir nedidelis, bet esminis šio ciklo skiriamasis bruožas nuo ankstesnių — visi avių ciklo darbai buvo sugalvoti ir nupiešti atsižvelgiant į to meto televizorių ekranų formato standartą (4:3). Tad visos karikatūros nuo pat pradžių buvo sumąstytos taip, kad jos bus komponuojamos horizontaliai (ilgoji kraštinė — horizontali) — kad TV ekranas „nenupjautų“ piešinio kraštų ir jos gerai įsikomponuotų televizoriaus ekrane. A4 piešimo lapo formatas kaipsyk ir atitiko to meto televizorių ekranų formato santykį (4:3).
Karikatūros apie avis laidos rengėjams buvo įteiktos 1989 m. pavasarį.

Jakštas Šarūnas. Karikatūra, cartoon, karikaturen. > Plikai! / Make Me Bald! <
//  LTV „Dailininkai šypsosi“, 1989 m., balandis. //

> Plikai! / Make Me Bald! <
// LTV „Dailininkai šypsosi“, 1989 m., balandis. //

Nors avių ciklo karikatūrų aš pats nemačiau LTV ekrane, bet bičiulis R.Gedgaudas mane patikino, kad šis karikatūrų ciklas buvo parodytas per nacionalinę televiziją.

* * *

1988-1990 m. spaudoje vis intensyviau ėmus karaliauti politinėms karikatūroms, darbai kitomis temomis vis dažniau atsidurdavo už borto. Tad nieko nuostabaus, kad avių ciklo karikatūroms pasisekė mažiausiai: tik nedidelė dalis šio ciklo karikatūrų vėliau buvo atspausdinta šalies leidiniuose.

Tarsi po gaivaus lietaus, šalyje vienas po kito ėmė dygti nauji leidiniai, o daliai iš jų reikėjo grafinės medžiagos (tame tarpe ir karikatūrų). Tačiau didžioji dalis naujų leidinių pradžioje buvo gana prastos poligrafinės kokybės (pvz., laikraštinis popierius) ir, kaip taisyklė, nespalvoti. Atsižvelgdamas į tai, bei puoselėdamas viltis, kad avių ciklo karikatūras pavyks atspausdinti arba „senuose“, arba naujuose leidiniuose, gerą pluoštą avių ciklo karikatūrų kiek vėlėliau perpiešiau juodai-baltai (juodo tušo kontūrinės karikatūros).

Jakštas Šarūnas. Karikatūra, cartoon, karikaturen. > Moteriškė: „O kiek joje sintetikos?“ < (1991 m.).
//  Nepublikuota / Unpublished //

> Moteriškė: „O kiek joje sintetikos?“ <
(1991 m.)
// Nepublikuota / Unpublished //

Klaidinga būtų teigti, kad anuomet nespausdino filosofinių, alegorinių, ezopinių karikatūrų. Tiesiog staiga išdygusi ir vis didėjanti paklausa neįmantriam ir gal net primityviam „plaktuko kaukštelėjimui į makaulę“ nulėmė tai, kad plačiai atsivėrė vartai tiesmukiškoms politinėms karikatūroms, kurios nereikalavo didelių pastangų jas gliaudyti. Kaip iš gausybės rago pasipylė karikatūros su kūjais ir pjautuvais, penkiakampėmis žvaigždėmis, kraujo ištroškusiomis meškomis ir visa kita stereotipine-šablonine sovietijos okupacinio identiteto atributika.

1988-1990 m. veiksmas vystėsi labai sparčiu tempu, — per nepilnus 2 metus šalis nusimetė sovietijos jungo grandines ir vėl tapo Nepriklausoma Respublika.

Tad ir karikatūristai vos spėjo suktis šiame įvykių verpete.

Gavrošas virš stogų

#035 Retrospektyva. Gavrošas virš stogų

1988–1989 m. vis intensyviau mažėjo suvaržymų, apribojimų. Pučiant permainų vėjams ir vis plačiau prasiveriant geležinei uždangai į Europą, šalies karikatūristams subujojo didesnės galimybės dalyvauti užsienio šalių karikatūrų parodose. Pamažėle atsivėrė net ir sovietinei santvarkai „priešiško“ lagerio („kapitalistinių“ šalių) parodų erdvės.

Daugel dalykų, kurie anksčiau sovietijoje buvo tabu, palaipsniui darėsi galimi ir realiai įgyvendinami.

Nors niekada nebuvau politinių karikatūrų fanas, tačiau anuomet jos gan smagiai žiūrėjosi šėliodamos įvairių „broliškų“ šalių žurnalų puslapiuose ir kaitino vaizduotę kardinalių bei smagių permainų fone. Veikiausiai tik visiški tinginiai anuomet nesišaipė iš sovietinės atributikos, sovietinių idolų ir savo darbuose nekritikavo bei nepliekė sovietinės santvarkos dogmatinių pamatinių akmenų. Tiesiog daugel dalykų tada šalyje suvešėjo pirmąsyk, buvo nauja, nepatirta, o šitai ir masino savo nekaltybe.

Karikatūrų peizažas (tematika) per palyginti trumpą laiką gana stipriai pasikeitė. Pradžioje soc. šalių karikatūrų žurnalus užtvindė „antisovietinės“ karikatūros, o netrukus ir respublikinėje spaudoje „pasipylė“ tautinio išpilstymo politinių karikatūrų kubilai.

Lakmuso popierėliai

Anuomet man keisčiausia, o tuo pačiu ir linksmiausia, buvo stebėti dalies kolegų karikatūristų chameleoniškumą: tie autoriai, kurių „antiburžuazinės“, „antikapitalistinės“, „antiNATO“ karikatūros dešimtmečiais pataikūniškai šoko į taktą soc. ideologų dūdelių trelėms, akimirksniu „pakeitė kailį“. Ta pati plejada prisitaikėlių autorių, kurių karikatūras taip gausiai ir noriai spausdino įvairiausi šalies CK leidiniai, tarsi stebuklingai lazdelei pamojus, bematant išvertė savo „skūras“. Plejada koja kojon žengiančių paskui ilgą pinigą (sidabrinių paleistuvystės pastoralė) mankurtų nesibodėdami pakeitė įsitikinimus (tie patys uolieji soc. ideologijos dainiai akimirksniu „pakeitė natą“ — jie guviai „persidažė“ ir uoliai ėmėsi piešti kardinaliai priešingas karikatūras, kuriose dabar jau „negailestingai“ pliekė socialistinę santvarką, jos atributus, idolus).

Jakštas Šarūnas. Karikatūra, cartoon, karikaturen. > Taikos balandis / White dove with olive branch <
//  „Pasaulio lietuvis“ (1991 m., Spalis). //

> Taikos balandis / White dove with olive branch <
// „Pasaulio lietuvis“ (1991 m., Spalis). //


Bala nematė visos tos ano meto plejados karikatūristų, soc. sistemos padlaižių. Tai jų sąžinės reikalai. Man labiausiai buvo gaila matyti pučiančio į taktą sovietijai R. Gedgaudo darbus. Aš juk puikiai žinojau, kad jis nėra tos sistemos pakalikas. Tačiau jo „antikapitalistinės“, „antiNATO“ karikatūros manęs visiškai nežavėjo.

Ne kartą mūsų su Rimu buvo diskutuota šia tema. Jis vis rasdavo argumentų pateisinti savo kūrybinį „nukrypimą“.

Kartą ypač rimtai užvirus diskusijai šia tema, jis man tarė: „O koks skirtumas, kad ant raketų (termobranduolinių balistinių) įkomponuojamas užrašas „US“. Juk jis vis vien nieko nereiškia!“. Tada aš jam pasiūliau ant raketų vietoj „US“ įkomponuoti „CCCP“… Na, jis tik nusišypsojo ir palingavo galvą…

Mums abiems ir taip buvo aišku, kad arba gyveni pagal tam tikrą žmonijos išpuoselėtą moralinių nuostatų ir vertybių skalę, arba pūti į taktą nužmogėjimui ir mainais dar gauni sidabrinius.

Pamenu, kad nuo to laiko aš jau daugiau niekada neužsiminiau Rigimantui apie jo „klystkelius“ ir už jo nupieštas parsidavėliškas karikatūras. Tuomet jau nebuvo jokios prasmės — laikai nutolo, vertybės pasikeitė, o sumokėtų sidabrinių jau niekaip negrąžinsi atgal. Štai taip ir baigėsi mūsų begaliniai ginčai, ką rašyti ant raketų….

p.s.
Šiemet rugpjūčio 20 d. sukako 5 metai kai Anapilin iškeliavo Rigimantas.

 

* * *

Šarūnas Facebook

Tirpukas

Tris savaites užtrukau rinkdamas ir ruošdamas publikacijoms pirmojo etapo video darbus (tas animacines reklamas, kurios mano tinklapyje buvo rodomos pasenusiu video formatu).
Šiandien užbaigiau ir Sarunas ART (YouTube) kanale publikavau paskutinį šio I paketo video klipą — Tirpuko ledai (1998 m. animacinės reklamos ištrauka).

Tirpukas: Vaisių apsuptyje.
Animacinės Tirpuko ledai reklamos (1998 m.) ištrauka.
// Tirpukas leidžiasi nuo laiškų kalnelio — 2000 m. „Tirpuko TV“ animacinės reklamos ištrauka. //


Archyvuose yra dar daug įvairių video klipų, kuriuos pamažėle ruošiu publikacijoms.

Žiemos šventės

ARVI KALAKUTAI „Žiemos šventės“ (2004 m.)

Įmonė ARVI KALAKUTAI per vieną Vilniaus reklamos agentūrą 2004 metais užsakė sukurti 3 animacinius reklaminius klipus:
#01 apie sportavimą — „Arvi, Tenisas“;
#02 apie rūkymą — „Arvi, Rūkymas“;
#03 apie žiemos šventes — „Arvi, Kalėdos“

Trys humoristiniai animaciniai reklaminiai klipai (kiekvienas po 10 sek. + 1 sek. titrams) per mėnesį su trupučiu buvo sukurti 2004 m. rudenį.

Klipus sukūriau vėl trumpam grįžęs dirbti į LKS.

„Arvi, Kalėdos“

Visi trys klipai savotiškai įdomūs (scenarijus buvo užsakovų pateiktas). Labiausiai man įstrigo ir įdomiausia buvo kurti klipą su kalakutu prie eglutės: ARVI KALAKUTAI „Žiemos šventės“ (darbinis pavadinimas — „Arvi, Kalėdos“).

#03 vaizdo klipas: „Žiemos šventės“ (2004 m.):
2D animacija kombinuota su 3D kompiuterine grafika, spec. efektais.

Tad šį klipą patį pirmą iš kadaise sukurtos trijulės ir pateikiu.

Animacinė video reklama KŪB „ARVI KALAKUTAI“
#03 vaizdo klipas: „Žiemos šventės“ (2004 m.).
2D animacija kombinuota su 3D kompiuterine grafika.

// — Mielosios vištos, žiūrint į jus man dar, dar ir dar kartą norisi palinkėti sveikatos! //

 

* * *

Šarūnas Facebook