Protų mūšis

Animuota karikatūra „Protų mūšis“ (koronaviruso pasekmė).

Balandžio 1 d. išvakarėse, bekalbant apie karikatūras (telefoninio pokalbio su Ilja (Bereznickas) metu) spontaniškai abiems kilo idėja animuoti kokį nors jo darbelį. Ilja per naktį paruošė ir atsiuntė man keturis skirtingus variantus animacinei karikatūrai, o aš, kaipsyk turėdamas langą, guviai ir smagiai vieną iš jų animavau.

Animatoriams nesunku susikalbėti — ir be žodžių jiems aišku, kaip pateikti grafinius piešinius, kad animuojant kūrybinis darbas nebūtų apsunkintas „piešinių ravėjimu“.

* * *

The animated caricature „Mindfight“ (Effects of the coronavirus).
Drawings — I. Bereznickas.
Motion Graphics animation — Š. Jakštas (www.sarunas.com)


 

* * *

Šarūnas Facebook

Krūminė

Animuota karikatūra „Krūminė“

Šią Sauliaus (Medžionis) karikatūrą kaži kadaise jau buvo padaręs ir paleidęs gyvuoti ku-ku.lt erdvėje (animacinis gif’as padarytas dar 2018 m. pavasarį).
Kadangi dabar vis garsiau pasigirsta balsų, kad reikia patiems pasirūpinti maisto atsargomis (patiems net ir auginti), pasitaikė gera proga sugrįžus pašlifuoti šį animuotą vaizdelį ir, beje, visiems priminti alternatyvas (parduotuvėms).

Rūpinkitės savimi!


The animated caricature „Moonshine“.
Piešiniai / Drawings — S. Medžionis.
Animacija / Motion Graphics animation — www.sarunas.com


 

* * *

Šarūnas Facebook

Dailininkai šypsosi

#028 Retrospektyva: Dailininkai šypsosi

Įsibėgėjant 1988 metams karikatūrų peizažas palengva ėmė keistis. Tie darbai, kurie anksčiau dėl savo tematikos negalėjo būti spausdinami, palaipsniui buvo vis labiau ir labiau kotiruojami.

Jau net ir politinių piešinių knygeles anuomet imta ruošti bei spausdinti.

Vis labiau prasiveriant suvaržymų vartams atsirado galimybė dalyvauti jau ir „tikrose“ užsienio šalių karikatūrų parodose — anuomet išsiųsti darbai į Angliją (viena karikatūra apie šachmatus), Belgiją (du darbai apie aviaciją).

Kadangi darbas animacijoje atimdavo neįprastai daug laiko, tad karikatūroms nubyrėdavo tik nežymūs laiko trupinių likučiai.

Tačiau kai atsirasdavo langas (prastovos tarp filmų gamybos), karikatūrų nepiešimo vakuumas kaip mat būdavo užpildytas. Štai tokio lango metu ir buvo sukurti trys karikatūrų ciklai Lietuvos televizijai.

Kaip prisiminimais dalinasi karikatūristas R. Grabauskas, kuris 1988 m. dirbo LTV, su juo susitikęs televizijos darbuotojas Vincas Aleknavičius aptarė idėją TV eteryje parodyti teminius karikatūrų ciklus. Palaiminta idėja netrukus buvo įgyvendinta. 1989 m. pradžioje Lietuvos televizijos eteryje buvo parodyta keletas laidų „Dailininkai šypsosi“. Nors šių laidų ciklas tęsėsi neilgai (kaip dažniausiai tokiais atvejais būna, viskas „atsitrenkia“ į finansavimą), bet šūsnis Lietuvos karikatūristų šios laidos dėka pristatė savo darbus plačiai publikai.

Na, ir man teko anuomet gerokai paplušėti: per, palyginus, trumpą laiką (~5 mėn.) nupiešiau 3 karikatūrų ciklus (iš viso 55 karikatūras).

Nei iki to laiko, nei vėliau tokio didoko kiekio karikatūrų daugiau neteko sukurti.

Pirmąjį 19-os karikatūrų ciklą apie šunis „Šuo — žmogaus draugas“ Lietuvos televizijai įteikiau 1988 m. lapkričio mėn. pradžioje. Antrą 20-ies karikatūrų ciklą apie kiaules pateikiau 1989 m. pradžioje. Na, o trečią 16-os karikatūrų ciklą apie avis pateikiau 1989 m. pavasarį.

Pirmas ciklas karikatūrų apie šunis per LTV buvo parodytas 1989 m. balandžio 23 d. Neilgai trukus buvo parodytas ir antras ciklas (apie kiaules). Tuo tarpu savo trečio ciklo karikatūrų (apie avis) per LTV aš pats net ir nemačiau, bet kaip bičiulis R. Gedgaudas mane patikino, kad ir trečias karikatūrų ciklas (apie avis) buvo parodytas per nacionalinę televiziją.

Anuomet nupieštos laidai „Dailininkai šypsosi“ karikatūros vėliau buvo siūlomos įvairioms redakcijos. Jei neklystu, tai daugiausiai respublikiniuose leidiniuose atspausdinta karikatūrų iš ciklų apie šunis ir kiaules.

 

* * *

Šarūnas Facebook

100 parabolių

Du metus kiekvieną savaitę (ketvirtadieniais) be pertraukos savo bloge publikavau parabolės.
Pačioje pradžioje planavau vienerius metus šitai daryti, bet po to nusprendžiau, kad gal 100 parabolių bus sveikiau suvaldyti vidinį praradimo sopulį.
Visuomet yra skausminga žiūrėti, kai kažkada nuostabiai žydintis medis palengva vysta ir nenumaldomai artėja tai, kas laukia kiekvieno iš mūsų — logiška gyvenimo tėkmės baigtis.
Praradimo skausmas užvaldo protą ir nepaleidžia, ir jokie filosofiniai išvedžiojimai apie gyvybės trapumą, laikinumą nepadeda.
Parabolių publikacijos — viena iš pasirinktų formų, kurios nutiesia taką link susitaikymo su praradimu. Negalima pakeisti to, kas neišvengiama.

100 parabolių publikacijos — savotiški terapijos seansai sau pačiam.
Parabolės buvo pasirinktos ir publikuotos atsitiktine tvarka ir seka.
Vienintelė parabolė, kuri, tarsi kibirkštis, davė pradžią ciklui — „Baltas ir juodas vilkas“.
Tiesiog dar ligų karuselės pradžioje stengiausi įvairiais būdais nuginti juodas mintis.
Ir kaipsyk pasitaikė proga perskaityti patrauklią parabolę, kurią ir perpasakojau ligos patale gulinčiai mamai. Išklausiusi ją, mama nusišypsojo. Bent akimirkai jos mintis pavyko praskaidrinti. Šitai ir paskatino mane ieškoti „mintis nuginančių“ parabolių.

Todėl 100-tą parabolių ciklą dedikavau savo mamai.

Štai, ta pati pirmoji parabolė apie baltą ir juodą vilkus.

* * *
Garbaus amžiaus senelis bando paaiškinti savo anūkui, kas yra gyvenimas:
Senolis:
— Gyvenimas, tai, tarsi dviejų vilkų tarpusavio nuolatinė kova tavyje. Vienas vilkas atstovauja baimę, neapykantą, blogį, priešiškumą. Kitas vilkas simbolizuoja meilę, pagarbą, gerumą, džiaugsmą.
Anūkas:
— O kuris vilkas galiausiai laimi?
Senolis:
— Tas, kurį tu maitini…

 

* * *

Šarūnas Facebook

Permainų vėjai

#027 Retrospektyva: Permainų vėjai

Kertinis naujų permainų vėjų gūsis buvo žinia, kuri trenkė, tarsi griaustinis iš giedro dangaus — Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės susikūrimas 1988 m. birželio 3 d. Netrukus po to pasirodė visiškai kito formato žinios — savilaidinė LPS spauda, kurios kibirkštis buvo leidinys „Sąjūdžio žinios“. Nuo 1988 m. rugsėjo 16 d. pradėtas leisti savaitraštis „Atgimimas“.

Nauji leidiniai — nauji poreikiai.
Įsibėgėjant pertvarkai (perestroika), palengva ėmė keistis peizažas ir Marijos žemėje.

Vis plačiau prasiveriančios glasnost durys pasėjo drąsos grūdą — daugel karikatūristų puolė kurpti politinių karikatūrų pluoštus, kuriuose nepaliaujamai pliekė anuometinės sistemos simboliką, stabus, santvarką.

// Yra teigiama, kad vis tik postūmį soc. lageriui piešti kritikuojančias TSRS karikatūras buvo M. Zlatkovskio (Rusija) legali politinė karikatūra, kurią jis nupiešė pagal užsakymą „iš viršaus“: joje pavaizduotas M. Gorbačiovas besigalinėjantis su meška avinčia aulinius batus. M. Gorbačiovui ant galvos vietoj dėmės nupiešta SSSR svastika (plačiau apie tai, žiūr. publikacijos gale. //

Netrukus drąsesnės karikatūros pasirodė užsienio (soc. lageris) šalių satyros ir humoro žurnaluose, o jau kiek vėliau visa tai persikėlė ir į šalies leidinius: narsesnes karikatūras ėmė spausdinti ir mūsuose (išjuokiančias tarybinę santvarką), kadangi anuomet galiojo nerašyta taisyklė — jeigu soc. lagerio šalyje išleista, vadinasi kažko panašaus galima tikėtis ir pas mus. Nors ši taisyklė ne visada suveikdavo. Pvz., soc. lagerio šalių žurnalai sex karikatūras spausdindavo nuolat, o mūsuose ši tema ilgokai buvo tabu.

Nors niekada nebuvau politinių karikatūrų fanas, bet anuomet ir aš kelias nupiešiau.
Kai ilgai laikomas narve staiga pajunti, kad nukrito tave pančiojusios grandinės, taip ir galimybė be apribojimų piešti viską, kas tik šauna į galvą — svajingai pakylėja.

Jakštas Šarūnas. Karikatūra, cartoon, karikaturen. > Volas / Road Roller <
// „Soglasie“ (1989 m., Nr. 3). //

> Volas / Road Roller <
// „Soglasie“ (1989 m., Nr. 3). //


Iki tol po keliais užraktais laikytas ir saugomas uždraustų temų sąrašas tarsi neteko galios — erdvė netrukus buvo pilnai užpildyta, o po Berlyno sienos griūties praktiškai jau galima buvo spausdinti kur kas labiau kontroversiškas karikatūras.

Ilgainiui virusas persimetė ir į Marijos žemę, tad netrukus žurnalo „Šluota“ puslapiuose kaip iš Gausybės rago pasipylė politinių karikatūrų lavina. Žurnalas po tam tikro laiko labiau panašėjo į agitacinį-propagandinį leidinį, nei kultūrinį-meninį satyros ir humoro retransliatorių. Meninės karikatūros atsidūrė už borto.

Suprantama, kad kardinaliai viskas pasikeitė po sausio įvykių Vilniuje. Tada tiesiog viskas virte virė ir būtina buvo prisidėti prie atkirčio tupogolovams, pareikšti savo vidinį sopulį.

Jakštas Šarūnas. Karikatūra, cartoon, karikaturen. > Gorby-Kolis <

> Gorby-Kolis <
// Nepublikuota (1991 m.). //


Politinių karikatūrų Sovietų Sąjungoje startas
Devinto dešimtmečio pabaigoje naujasis TSKP centrinio komiteto generalinis sekretorius M. Gorbačiovas ėmė aktyviai važinėti po Vakarus, reklamuodamas „socializmą, su žmogišku veidu“. Vienoje užsienio spaudos konferencijoje Gorbačiovo paklausė, kodėl Sovietų Sąjungoje vis dar nėra nei vienos karikatūros, kur būtų kritikuojama tuometinės vyriausybės narių veikla. Jau kitą dieną dailininkas Michailas Zlatkovskis sulaukė skambučio iš spaudos agentūros „Novosti“ (АПН — Агентство печати «Новости»). Skambinęs asmuo paprašė nupiešti Gorbačiovo karikatūrą. Kiek vėliau po šio valstybinio užsakymo M.  Zlatkovskis jau savo iniciatyva sukūrė seriją  karikatūrų bendru apjungiančiu pavadinimu „Gorbačiniada“ („Горбачиниада“).  Tačiau, pasak pačio menininko, atėjo laikas, kai, praktiškai viskas buvo leidžiama, todėl pasidarė net ir neįdomu.

 

* * *

Šarūnas Facebook

Prisiminti save

#100 Parabolė: Prisiminti save

Gali prisiminti begalę dalykų, — tu gali tapti visuotine enciklopedija; tavo protas sugeba įsiminti net viso pasaulio bibliotekas, tačiau tai nėra tinkama atmintis. Tėra vienintelis tikras prisiminimas — tai akimirka, kai tu prisimeni save.

Gautama Buda šitai iliustravo senoviniu pasakojimu apie liūtę, šokinėjančią nuo vienos kalvos ant kitos. Ji buvo nėščia ir pagimdė kaipsyk šuolio metu. Jos liūtukas nukrito į avių bandą, kuri jį ir išaugino. Natūralu, kad jis save laikė avimi. Buvo šiek tiek keista matyti jį tokį didelį ir nepanašų į nieką kitą. Bet, galbūt, jis buvo išsigimėlis. Užaugino jį vegetaru.

Kartą senas liūtas ieškodamas maisto prisiartino prie avių bandos. Jis negalėjo patikėti savo akimis. Tarp avių bandos vaikštinėjo puikiai nuaugęs liūtas, o avys jo visiškai nesibijojo. Senasis liūtas užmiršo apie maistą ir ėmė vytis bandą. Tačiau jaunasis liūtas taip pat ėmė bėgti kartu su banda. Galų gale patyręs liūtas pagavo jaunąjį liūtą. Šis verkė ir kūkčiojo:
— Prašau, leiski man sugrįžti pas savo gimines!

Bet senasis liūtas nutempė jį prie artimiausio ežero kranto, ramaus, be jokių bangelių, lygaus, tarsi veidrodis, ir privertė jį pažvelgti į savo atspindį ežere, šalia savojo, senojo liūto atspindžio. Įvyko netikėta transformacija. Iškart, kai tik jaunasis liūtas pamatė savo atvaizdą  ir suprato, kas jis beesąs, smarkiai ir griausmingai suriaumojo. Per visą slėnį aidas išnešiojo šį riaumojimą. Anksčiau jaunasis liūtas niekada neriaumojo, nes visada manė esąs avis ir niekada tuo net neabejojo.

Senasis liūtas pasiteiravo:
— Taigi, aš savo darbą atlikau. Dabar viskas priklauso tik nuo tavęs. Ar tu nori grįžti atgal į bandą?
Jaunasis liūtas nusikvatojo ir tarė:
— Atleisk man, aš visiškai pamiršau, kas aš esu. Be galo esu tau dėkingas, kad padėjai man tai prisiminti.

 

* * *

Šarūnas Facebook

Broliškų šalių humoro langas. II dalis.

#026 Retrospektyva: Broliškų šalių humoro langas. II dalis.

Nuo mažų dienų knygose, žurnaluose, laikraščiuose pirmiausia pastebint iliustracijas, piešinius ar karikatūras, tas godus paveiksliukų „ryjimas“ iš vaikiško smalsaus susidomėjimo palaipsniui pavirto kažkuo daugiau nei vien tik pasyvus stebėjimas.

Palaipsniui atkaklus domėjimasis karikatūromis ir apskritai humoru bei viskuo, kas yra nupiešta, peraugo į tvirtą hobį.

Anuomet daugelis šalies leidinių buvo siuvami pagal vieną ir tą patį kurpalių: kaip taisyklė, daugelio leidinių priešpaskutiniuose puslapiuose būdavo publikuojama satyra ir humoras (humoreskos, anekdotai, pamfletai, parodijos, satyriniai eilėraščiai ir karikatūros arba mini komiksai), todėl ilgainiui nusistovėjo mechaniškas įprotis — žurnalų puslapiai būdavo pradedami vartyti nuo galo.

Nors žolė buvo žalesnė, oras gaivesnis ir skaidresnis, o ir medžiai buvo didesni, bet sovietinė ideologinė migla tiesiog viską uždengdavo.

Nuobodoką ir nykoką sovietinę mokyklinę tėkmę kaipsyk ir praskaidrindavo soc. lagerio vaizdinių neapsakoma tėkmė.

Besimokydamas vyresnėse klasėse ėmiau prenumeruoti užsienio šalių (soc. lagerio) satyros ir humoro žurnalus: lenkų „Szpilki“, vengrų „Ludas Matyi“, čekų „Dikobraz“, slovakų „Roháč“, rumunų „Urzika“. O rytų vokiečių „Eulenspiegel“, jei pasisekdavo, nusipirkdavau spaudos kioskuose.

Šie žurnalai davė daug peno kūrybinės krypties formavimui, plėtė karikatūros meno horizontus, įtakojo kūrybinę dirvą, kadangi soc. lagerių leidiniuose ideologinio marazmo spausdindavo ženkliai mažiau. Nors tas langas buvo vien tik į soc. lagerio šalių humoristinę virtuvę, tačiau tai buvo kokybiškai pasvertas ir taiklus.

Daugelis to meto soc. šalių karikatūristų nūnai gerai žinomi ir vertinami menininkai. Tai buvo nedidelis, bet vis vien šioks toks langas į žavingą karikatūrų meno pasaulį, kuris gerokai praplėtė akiratį.

 

* * *

Šarūnas Facebook

Langas

Animuota karikatūra „Langas“

Animuoti Sauliaus (Saulius Medžionis) karikatūrą buvau suplanavęs dar 2018 metais. Net ir paruošiamieji darbai (piešinių paruošimas animacijai) anuomet jau buvo pradėti daryti. Tačiau gyvenimo tėkmė nenuspėjama — dažnai ji įveda savo korekcijas.

Pastaruoju metu žiniasklaidos eskaluojama masinė psichozė dėl koronaviruso kaipsyk buvo gera proga sugrįžti ir užbaigti animuoti karikatūrą.

// Na, kita vertus, šie metai (2020 m.) kur kas geriau tinka panaudoti animacijoje (o ne 2018 m.): romėniškais skaitmenimis 2018 — MMXVIII, o 2020 — MMXX. //

Animuota karikatūra „Langas“


Garso takelyje panaudotas tikras praskrendančio lėktuvo MIG-29 garsas ir atominio pavojaus aliarmo signalas.

 

* * *

Šarūnas Facebook

Du angelai

#099 Parabolė: Du angelai

Keliaujantys du angelai apsistojo pernakvoti pasiturinčios šeimos namuose. Kadangi šeimininkai nebuvo svetingi ir nenorėjo angelų įkurdinti svečių kambaryje, jie nugrūdo juos nakčiai į šaltą rūsį. Kai angelai klojo lovas miegoti, vyresnis angelas pastebėjo sienoje skylę ir užtaisė ją. Tai pamatęs, jaunesnis angelas pasiteiravo, kodėl šis taip pasielgė. Vyresnis atsakė:

— Ne viskas yra taip, kaip atrodo.

Kitą naktį angelai apsistojo pernakvoti labai skurdaus, bet svetingo vyro ir jo žmonos namuose. Pora pasidalino su angelais savo varganais maisto trupiniais ir pasiūlė jiems miegoti savo lovose, kad šie galėtų gerai išsimiegoti. Nubudę ryte angelai aptiko šeimininką ir jo žmoną verkiančius. Jų vienintelė karvė, kurios pienas buvo vienintelis pragyvenimo šaltinis, gulėjo pastipusi tvarte. Jaunesnis angelas paklausė vyresniojo:

— Kaip tai galėjo nutikti? Juk pirmasis šeimininkas turėjo viską, bet tu jam padėjai. Tuo tarpu ši šeima nors turėjo tiek mažai, bet buvo pasirengusi dalytis viskuo, o tu leidai, kad jie netektų savo vienintelės karvės. Kodėl?

— Ne viskas yra taip, kaip atrodo, — atsakė vyresnis angelas. — Kai mes buvome rūsyje, aš aptikau sienoje skylę, kur gulėjo paslėptas aukso lobis. Jo šeimininkas gi buvo storžievis ir nebuvo palankus daryti gera. Aš užtaisau rūsio sienoje skylę, kad jis niekada nerastų to lobio. Kai kitą naktį, kai mes miegojome patogiai įsitaisę lovose, nakčia atėjo mirties angelas pasiimti šeimininko žmonos. Aš atidaviau jam karvę vietoj jos. Taigi, ne viskas yra taip, kaip atrodo. Mes niekada negalime žinoti visko. Ir net jei dora tūno tavyje, vis vien dar reikia įtikinti tave pasikliauti tuo, kad viskas, kas vyksta, yra tavo paties labui. O šitai suprasi tik metams bėgant. Kai kurie žmonės atsiranda mūsų gyvenime ir gana greitai išnyksta, kiti gi tampa mūsų draugais, bet stabtelėja minutei. Vakar diena — tai istorija. Rytojus — apgaubtas paslapties. Šiandiena…

Dabartis — tai dovana. Gyvenimas yra stebuklas, kur kiekvienos akimirkos skonis yra nepakartojamas!

 

* * *

Šarūnas Facebook

Broliškų šalių humoro langas. I dalis.

#025 Retrospektyva: Broliškų šalių humoro langas. I dalis.

„Kabakėlis „13 kėdžių“

Jaunam žmogui šis pavadinimas veikiausiai apskritai nieko nesako, bet vyresnio amžiaus tautiečiai be abejo mena legendines „Kabakėlis „13 kėdžių“ TV laidas.

// „Kabakėlis „13 kėdžių“ — tai humoristinė TV laida, kurią 15 metų (nuo 1966 iki 1980 metų) rodė sovietinė televizija. Iš viso buvo sukurtos 133 laidos. //

Esminis šios anuomet kolosaliai populiarios žiūrovų tarpe laidos elementas — praktiškai visas humoras „pasiskolintas“ iš socialistinių šalių humoro leidinių (anekdotai, humoreskos, feljetonai, auksinės mintys).

// Kiekviena broliška soc. lagerio šalis turėjo po savą satyros ir humoro žurnalą:
lenkai – „Szpilki“, vengrai – „Ludas Matyi“, čekai – „Dikobraz“, slovakai – „Roháč“, rytų vokiečiai – „Eulenspiegel“, rumunai – „Urzika“, bulgarai – „Sturshel“. //

Apskritai praktiškai visi sovietiniai laikraščiai ir žurnalai gana dažnai perspausdindavo humoristinę medžiagą iš socialistinių šalių satyros ir humoro žurnalų. Kodėl — aišku: juk neįmanoma skaitytojams vien tik apie socialistinio lenktyniavimo pasiekimus nepaliaujamai tauzyti, o humorą perspausdinti iš, tarkim, respublikinių humoro žurnalų (a la „Šluota“ analogų), kaip ir keistoka.

Be to, soc. lagerio humoristai šaipėsi ne tai kad subtiliau ir aštriau, ne, bet tas broliškų socialistinių šalių humoras tiesiog buvo kiek mažiau suvaržytas ir mažiau cenzorių iškastruotas. Pvz., lenkų „Szpilki“ arba rytų vokiečių „Eulenspiegel“ žurnaluose spausdinamos karikatūros seksualinėmis temomis buvo tiesiog norma (įprastas reiškinys).

Tuo tarpu vietiniai satyros ir humoro kalviai, suprantama, kad negalėjo nieko panašaus iš saviškių tarpo transliuoti, tačiau perspausdinti iš socialistinių šalių leidinių praktiškai niekas nedraudė — kas išdrįs burnoti? Juk broliškos socialistinės šalys — viena darni šeima!

TV laidą „Kabakėlis „13 kėdžių“ 1980 m. užraukė (pagrindinai dėl įvykių kaimyninėje Lenkijoje (Solidarumo judėjimas)). Kabakėlio humoristinėje laidoje juk visi personažai buvo ponai (o ne tovariščiai) — pan Direktor, pani Monika, pan Profesor ir t.t.), tad reikėjo kažkaip eleminuoti poniją iš TV ekranų.

Laidas sąjunginiame TV eteryje greitai pakeitė kitos humoristinės laidos („Aplink juoką“, Klubas „12 kėdžių“), kurios, kartu su perestroika darėsi vis aštresnės ir kandesnės.

Nors šiokių tokių apribojimų buvo imtasi, tačiau pvz., lenkišką satyros ir humoro žurnalą „Szpilki“ dar kurį laiką galima buvo įsigyti ir po 1980 m.

 

* * *

Šarūnas Facebook