Šunys. I dalis.

#030 Retrospektyva: Šunys. I dalis.

Personifikacija
Ankstesnėse RETROSPEKTYVA publikacijose minėta, kad labiausiai man patiko ir savo kūryboje dažniausiai naudojau personifikaciją, kuri, mano supratimu, geriausiai tiko kūrybinių sumanymų įgyvendinimui, taikliau ir subtiliau atspindėjo sugalvotą vieną ar kitą idėją.
Pradžioje tai buvo personifikuoti šunėkai, žuvys bet palaipsniui vis daugiau įvairių gyvių atsirasdavo karikatūrų siužetuose.

// personifikacija (įasmeninimas — tai žmogui būdingų savybių suteikimas gamtos reiškiniams, gyvūnams arba abstraktiems dalykams). //
// animizãcija [lot. animo — paverčiu gyva būtybe] ↗ personifikacija. //

Gyvulių ūkis
Kai 1988 m. rudenį atsirado proga nupiešti karikatūrų ciklą LTV laidai „Dailininkai šypsosi“, abejonių ir didelių svarstymų, kokią temą pasirinkti, tarsi ir nebuvo.
Kadangi piešinius, karikatūras apie šunis paišiau dar nuo mokyklos laikų, tad per daugel metų jau buvo susikaupęs šioks toks šūsnis darbų šunų tematika.
// Tais pačiais metais (1988 m.) paraleliai užgimė karikatūrų ciklas kiaulių tema, o avys (karikatūros apie avis) atsirado vėliausiai. //

Taigi, akivaizdu, kad pirmas realizuotas karikatūrų ciklas (piešinių ciklas LTV laidai „Dailininkai šypsosi“) ir buvo būtent apie šunis.

Jakštas Šarūnas. Karikatūra, Cartoon, Karikaturen, Caricature. > Įkalinimas / Imprisonment <
// LTV „Dailininkai šypsosi“, 1989 m., balandis. //

> Įkalinimas / Imprisonment <
// Pradinis variantas (1987 m.) //
// LTV „Dailininkai šypsosi“, 1989 m., balandis. //


Gyvenimo tėkmė socialistiniame Rojuje, kuri labiau panašėjo į vieną didelę lagerio zoną, sroveno savaip: „negailestingai“ buvo naikinama viskas, kas tik neatitiko socialistinės ideologijos vėžių. Dž. Orvelo romanas „Gyvulių ūkis“ kaipsyk buvo į socialistinio maršo taktą nepataikantis veikalas — ši knyga buvo uždrausta Sovietų Sąjungoje, įžvelgiant netiesioginę sovietinio režimo kritiką.

// Pamenu, kad anuo metu man buvo kiek keistoka tai, kad A. Solženicyno knyga „Viena Ivano Denisovičiaus diena“, kurioje aprašomas stalinizmo epochos sovietinis Gulagas (realiais įvykiais paremtas siužetas), buvo išleista lietuvių kalba, o politinės satyros alegorinis romanas (išgalvotas siužetas) — ne. Na, sovietinės cenzūros vingius anuomet sunku buvo sugaudyti ir suprasti.
Dabar jau žinomos praktiškai visos A. Solženicyno knygos „Viena Ivano Denisovičiaus diena“ išleidimo peripetijos — tiesiog konjunktūriškai tinkamu laiku pataikė į asmeninį TSKP CK Generalinio sekretoriaus užsukamą sukutį (vilkelį) ir „pasitarnavo“ jo kovai su stalinizmo palikimu ir Stalino asmens kulto nuvainikavimu), — bet anuo metu, šios knygos pasirodymas CCCP erdvėje labiau prilygo stebuklui, sukėlė sprogusios bombos efektą. //

Teigiama, kad ir Pink Floyd albumui „Animals“ (koncepcinio albumo visų muzikinių kompozicijų autoriui Rodžeriui Votersui) didelę įtaką padarė būtent Dž. Orvelo romanas „Gyvulių ūkis“.
To meto sparčiai besikeičianti politinė-ekonomonė aplinka (1988 m.) sąlygojo tai, kad tarsi kokią užtvanką pralaužusi lavina užtvindė eterį soc. tikrovę demaskuojančiais ir šokiruojančiais faktais. Palaipsniui visos uždraustos spynos buvo nudaužtos, tad palyginus greitai (1991 m.) ir Lietuvoje buvo išleista uždraustoji knyga „Gyvulių ūkis“.

Anų dienų fone ilgainiui ir susiformavo mano kūryboje teminė trejybė — „kiaulės–šunys–avys“.

Tačiau kitaip nei šiems gyviams priklijuotas ir visuotinai nusistovėjusias charakterio bruožų stereotipines ypatybes, aš naudojau kardinaliai priešingas — pvz., kiaules savo karikatūrose vaizduodavau svajingas, kilmingas, linksmas, išradingas, išmintingas ir pan.

Jakštas Šarūnas. Karikatūra, Cartoon, Karikaturen, Caricature. > Talkininkai / Assistants <
// LTV „Dailininkai šypsosi“, 1989 m., balandis. //

> Talkininkai / Assistants <

Taigi, karikatūras su šunimis tai nuo pat pirmų publikacijų respublikinėje spaudoje nuolat nupiešdavau, šiek tiek vėliau atsirado karikatūros apie kiaules („Špaga“ (1985 m.)), o 1989 m. žiemą-pavasarį sukurtos ir pirmos karikatūros apie avis. Deja, bet karikatūroms apie avis pasisekė mažiausiai, kadangi tik nedidelė jų dalis vėliau buvo atspausdinta respublikiniuose leidiniuose: šalyje 1988–1991 m. įvykių karuselė stipriai įtakojo politinių karikatūrų atsiradimą ir paklausą, todėl „nemušantys į taktą“ piešiniai netrukus atsidūrė „už borto“ (kaip jau buvo minėta ankstesnėse publikacijose, žurnalas „Šluota“ palaipsniui pavirto kažkokiu agitaciniu-propagandiniu leidiniu).

Pink Floyd — Animals
Animals — koncepcinis anglų progresyviojo roko grupės Pink Floyd albumas, išleistas 1977 metais.
Albume kritikuojamas kapitalizmas ir metaforiškai visi žmonės sugretinami su trimis gyvūnais: šunimis, kiaulėmis ir avimis.

Šunys — bejausmiai ir godūs piniguočiai, kuriuos valdo aistra turtui. Tai verslininkai, sergantys didybės manija, kurie gyvena negailestingame pasaulyje, kuriame „šuo ėda šunį“.
Kiaulės — visuomenės „grietinėlė: veidmainiai, valdžios ištroškę politikai, kurių įsakymus nuolankiai vykdo šunys. Tai — turtingi ir galingi žmonės, kurie manipuliuoja likusia visuomenės dalimi. Stengdamiesi patys išlikti galingi jie skatina visuomenę būti žiauria bei amoraliai galvažudiška.
Avys — paprasti ir lengvai apkvailinami žmonės, kurie aklai tiki politikais ir verslininkais. Tai žemiausia visuomenės dalis, kuri yra išnaudojama, tačiau pati to nesupranta.
Šunys ir kiaulės kartu valdo avis.

Tęsinys kitoje RETROSPEKTYVA publikacijoje.

 

* * *

Šarūnas Facebook

Pažintis su Rigimantu Gedgaudu

#029 Retrospektyva: Pažintis su Rigimantu Gedgaudu

Jaunam, dar tik pradedančiam karikatūristui (kaip ir kiekvienam menininkui) yra svarbu kitų kolegų atsiliepimai ir vertinimai, o ypač tų, kurių kūryba tau patika ir žavi. Nuo vaikystės mėgavausi F.Samuko, R.Palčiausko, A.Deltuvos darbais (išvardinu tik 3 pačius mylimiausius savo vaikystės laikų Lietuvos karikatūristus). Iš jaunesnės kartos autorių ypač imponavo R.Gedgaudo kūryba.

Tai štai šiame „lyriniame“ nukrypime pasidalinsiu prisiminimu apie mūsų su Rimu (visi vadino Rimu, nors tikrasis jo vardas — Rigimantas) bičiulystės užuomazgas — vieną pirmųjų pažintinį susitikimą.

Po vieno kasmetinio (eilinio) karikatūristų „susiėjimo“ kartu su Rimu dviese sėdėjome J.Basanavičiaus gatvėje ant akmenų atbrailos netoli dabartinio Rusų dramos teatro ir bičiuliškai šnekučiavomės. Tuomet aš jam ir parodžiau savo vieną darbelį (norėjau išgirsti jo vertinimus) — karikatūrą „Skanaus!..“.

// Karikatūra „Skanaus!..“ buvo juodai baltas piešinys: juodas tušo kontūras ant balto vatmano popieriaus lapo. //

Jis palankiai atsiliepė apie mano karikatūrą, su jam būdinga melancholiška šypsena veide palinkėjo „nemesti“ pasirinkto kelio, bei paragino toliau tobulėti.

Taip jau gyvenimas surikiavo – abu gyvenome viename ir tame pačiame Vilniaus miegamąjame rajone, baigėme tą pačią mokyklą, o taip pat mus siejo šioks toks bendrų pažįstamų ratas, bei vienas ir tas pats hobis – karikatūra, animacija. Matyt, visa tai ir lėmė, kad ėmėme dažniau bendrauti: užsimezgė ilgametė bičiulystė.

 

* * *

Šarūnas Facebook