Špaga

#012 Retrospektyva

Piešiant karikatūras, autoriai dažnai į pagalbą pasitelkia įvairias menines raiškos priemones, konkrečias piešimo technikas, savitus atlikimo būdus.

Meninio vaizdo (kūrinio) esmės perteikimui naudojamos įvairios meninės raiškos priemonės, stiliai, įvairialypiai pagalbiniai elementai, kurie padeda geriau išreikšti kūrinio idėją, atskleisti veikėjų pobūdį, charakterius, jų poelgių motyvaciją, ryškiau perteikia personažų jausmus ir mintis, veiksmo aplinkybes, sukuria tam tikrą nuotaiką ir atmosferą.

Veikiausiai, kad per daugelį metų esu panaudojęs kone visas dailei būdingas meninės raiškos priemones. Tačiau labiausiai patiko ir savo kūryboje dažniausiai naudojau personifikaciją, kadangi ji, mano vertinimu, geriausiai tiko mano karikatūrų idėjoms ir mintims išreikšti.

// personifikãcija [lot. persona — asmuo + facio — darau], įasmeninimas, sužmoginimas — žmogui būdingų savybių suteikimas negyvosios gamtos reiškiniams, gyvūnams ar abstrakčioms sąvokoms. //

Šią meninę raiškos priemonę į savo piešimo arsenalą įtraukiau praktiškai nuo pat savo kūrybinio kelio pradžios.

Pirmos atspausdintos karikatūros, kuriose personifikuoti personažai — karikatūrų ciklas apie žvejybą.

Vienas kertinių to meto personifikuotų darbų — karikatūra „Špaga“.

Jakštas Šarūnas. Karikatūra, cartoon, karikaturen. Špaga / Leasher („Šluota“ (1985 m., Nr. 23)). Juodas tušas / Black ink.

> Špaga / Leasher <
// „Šluota“ (1985 m., Nr. 23). //


„Špaga“ — pirmoji atspausdinta respublikinėje spaudoje karikatūra, kurioje dominuojantis personažas — personifikuota kiaulė. Vėlesniais metais piešiau gana daug karikatūrų, kurių siužetuose pagrindiniais smuikais groja kiaulės. Tad ši karikatūra, yra tarsi tramplinas į kiaulemaniją — nemažos virtinės sukurtų piešinių, kuriuose pagrindiniai personažai — kiaulės ir jas supantis „kiauliškas“ pasaulis.


Karikatūrą „Špaga“ 1989 m. perpiešiau: ruošiau Lietuvos televizijai karikatūrų ciklą apie kiaules, tad ji labai tiko į bendrą gardą. Betgi piešimo braižas per eilę metų jau buvo pakitęs, todėl šią karikatūrą reikalinga buvo naujai nupiešti, kad piešinio stilius „neiškristų“ iš bendros visumos ir harmoningai derėtų su kitomis karikatūromis.

Lietuvos televizija 1988–1989 m. intarpuose tarp laidų rodė šalies karikatūristų darbų mini benefisus „Dailininkai šypsosi“ — TV intarpo metu demonstruojamos (kaip besikeičiančios skaidrės) kokio nors vieno autoriaus karikatūrų vėrinys.

Karikatūra „Špaga“, kaip ir visos kitos ciklo apie kiaules karikatūros, kaipsyk ir buvo specialiai nupiešta LTV projektui „Dailininkai šypsosi“.

Jakštas Šarūnas. Karikatūra, cartoon, karikaturen. Špaga / Rapier / TV „Dailininkai šypsosi“, 1989 m. Juodas tušas / Black ink.

Špaga / Rapier
LTV „Dailininkai šypsosi“, 1989 m.

Anuomet Lietuvos televizijai nupiešiau 3 karikatūrų ciklus: 1988 m. — „Šunys“ („Šuo — geriausias žmogaus draugas“ — 19 karikatūrų), o 1989 m. — „Kiaulės“ (20 karikatūrų) ir „Avys“ (16 karikatūrų).

Šie trys karikatūrų ciklai 1989 metų pirmoje pusėje buvo parodyti Lietuvos televizijos eteryje.


Per laikotarpį nuo 1988 m. spalio mėn. iki 1989 m. kovo mėn. trims ciklams nupiešiau 55 karikatūras: vėliau tokios gausos darbų per palyginti neilgą laiko tarpą daugiau nesu pakartojęs.

Nuo pat 1988 m. pradžios jau dirbau animacijoje. Tarpuose tarp animacinių filmukų buvo taip vadinamos priverstinės „prastovos“ (pabaigus darbus prie vieno filmuko, dažnai reikalinga būdavo palaukti, kol prasidės kito filmuko gamybos darbai). Prastovų metu atsirasdavo daug laisvo laiko, todėl karikatūras piešti galima būdavo nuo ryto iki vakaro.

// Padirbėjus metus animacijoje karikatūrų piešimas labiau jau panašėjo į poilsį, nei į kokią priverstinio darbo prievolę, kadangi „pairklavus“ animacijos galerose atsiranda supratimas, kas yra piešti, o kas yra super daug piešti — visai kita patirtis, kiti piešimo krūviai, kitas supratimo lygmuo. //

 

* * *

Šarūnas Facebook

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *