Kibiras obuolių

#082 Parabolė: Kibiras obuolių

Žmogelis nusipirko naują namą – didelį, gražų – ir sodą su vaismedžiais šalia namo. O netoliese, senutėliame name, gyveno pavydus kaimynas, kuris nuolat stengdavosi jam apkartinti nuotaiką: tai šiukšles prie vartų išpils, tai dar kokią niekšybę iškrės.

Kartą prabudo žmogelis geros nuotaikos, išėjo į prieangį, o ten – kibiras pamazgų riogso. Žmogelis paėmė kibirą, pamazgas išpylė, kibirą nušveitė iki blizgesio, surinko ir įdėjo į jį didžiausius, labiausiai prinokusius bei skaniausius obuolius ir nuėjo pas kaimyną. Kaimynas, išgirdęs beldimą į duris, piktdžiugiškai pagalvojo: „Pagaliau aš jį pričiupau!“ Duris atidarė tikėdamasis sulaukti barnio, tačiau sutriko, kai žmogelis, įteikdamas jam kibirą obuolių, pasakė:

– Kas kuo turtingas, tas tuo ir dalijasi!

 

* * *

Šarūnas Facebook

Ant seklumos

#011 Retrospektyva

1985 metų pradžioje pasirodžiusios mano karikatūrų publikacijos „Šluota“ ir „Švyturys“ žurnaluose neleido užgesti rusenančiai kūrybinei ugnelei. Atspausdintos šešios karikatūros per vieną mėnesį — tikrai gero ūpo užtaisas bet kuriam pradedančiajam karikatūristui. Tad palengva keitėsi požiūris, kuris leido realistiškiau matyti susiklosčiusios situacijos vaizdą, o tuo pačiu pažiūrėti į nesėkmes pozityviai. Atsirado tikėjimas savo galimybėmis, jausmas, kad nenuleidžiant rankų galima skinti savo kūrybinę vagą ir pasiekti užsibrėžtų tikslų.

Tais metais net „išdrįsau“ pirmą kartą nusiųsti savo darbus į tarptautinę karikatūrų parodą Lenkijoje.

Tačiau.

Po kovo mėnesio publikacijų, tarsi per trafaretą, vėl pasikartojo 1984 m. situacija — tolydžiai nešamos karikatūros į žurnalo „Šluota“ redakciją su pavydėtinu uolumu buvo vėl ir vėl metodiškai atmetinėjamos.

(1985 m. iš pateiktų redakcijai 20-ties karikatūrų tais metais žurnale „Šluota“ atspausdinta tik 3 darbai (+ viena karikatūra iš 1984 m. pluošto darbų) iš viso — 4 karikatūros).

Švytuoklės efektas (spausdina — nespausdina) mane lydėjo kelis metus paeiliui.

Jakštas Šarūnas. Karikatūra, cartoon, karikaturen. Pavadėlis / Leasher („Šluota“ (1985 m., Nr. 16)). Juodas tušas / Black ink.

> Pavadėlis / Leasher <
// „Šluota“ (1985 m., Nr. 16). //


Teisybės dėlei reikėtų paminėti, kad dalis mano karikatūrų, atsižvelgiant į redakcijos politiką, tarsi ir objektyviai negalėjo būti spausdinamos, kadangi galiojo neafišuotinas sąrašas temų, kokių darbų žurnalas, dėl cenzūros, nepraleisdavo: smurtinių, religinių, pliekiančių politinę šalies santvarką, sekso, įvairaus pobūdžio diskriminacinių ir dar keleto kitų.

Leidinys priklausė LKP CK sistemai, tad suprantama, kad redakcija turėjo atspindėti ir vykdyti „teisingą politinę kryptį“.

Pvz., nupieštos karikatūros: „pasikoręs vyras ant žmonos supintos plaukų kasos“, „vyras bando uždegti moters šukuoseną, tarsi žvakę“ (žiūr. karikatūrą), „vyras mėto lankus-žiedus ant moters krūtų“ — akivaizdu, jog tokie ir panašūs į juos darbai turėjo mažai šansų išvysti dienos šviesą, tačiau man buvo nė motais, ką galima piešti, o ko negalima — piešiau tai, kas buvo įdomu man pačiam.

Nors už lango bujojo nyki stagnacija, tačiau ore jau buvo juntami pirmieji permainų vėjo šuorai („Amerikos balsas“, „Laisvės“ radijas, BBC — šių radijo stočių klausydavausi nuolat, tad artėjantys permainų ir pokyčių vėjai buvo vis labiau juntami).


// info: M. Gorbačiovas 1985 m. kovo mėn. tapo Generaliniu sekretoriumi, o jau balandžio mėn. Centrinio komiteto plenumo metu buvo priimta „neapibrėžta reformų programa“, kuri buvo Perestroikos sėkla. 1986 m. M. Gorbačiovas inicijavo naują perestroikos (liet. pertvarkos) politiką ir ją lydinčias radikalias reformas. //

 

* * *

Šarūnas Facebook

Bitė ir musė

#081 Parabolė: Bitė ir musė

Jeigu paklausti musės, ar apylinkėse yra gėlių, tai ši atsakys: „Nežinau. O štai mėšlo, srutų ir nuotekų ana tame griovyje yra kimšte prikimšta“. Ir musė puls paeiliui detaliai vardinti visus jos aplankytus sąvartynus.
O jeigu paklausti bitės: „Ar netoliese matei kokių nors teršalų?“, — tai ji atsakys: „Teršalai? Ne, niekur nemačiau. Aplink yra tiek daug kvapnių gėlių!“
Musė net gausiai nuklotoje žydinčių gėlių pievoje ras apšniurkštą vietą ir nutūps ant jos, o bitė labiausiai prašvinkusioje pelkėje atras lotoso žiedą ir iš jo pasisems nektaro.

 

* * *

Šarūnas Facebook

Aukso žuvelės belaukiant!..

#010 Retrospektyva

[„Aukso žuvelės belaukiant!..“ — taip šį piešinių ciklą pavadino Šarūnas Jakštas]

Jakštas Šarūnas. Karikatūra, cartoon, karikaturen. Ciklas karikatūrų: „ Aukso žuvelės belaukiant!..“ („Švyturys“ (1985 m., Nr. 17)).

Karikatūrų ciklas: „ Aukso žuvelės belaukiant!..“
// „Švyturys“ (1985 m., Nr. 17). //


Patarlė byloja: „Kalk geležį, kol karšta“, todėl netempdamas „į naktį“, po nedidelės pertraukėlės nuo pirmos publikacijos žurnale „Švyturys“, nupiešiau ir nunešiau į redakciją naują karikatūrų pluoštą — šį kartą 5 karikatūras apie žvejybą.

Trys naujo ciklo karikatūros buvo atspausdintos 17-ame žurnalo „Švyturys“ numeryje (rugsėjo mėnuo).

Nors ciklo pavadinimo autorystė priskiriama man, tačiau, tiek pirmas karikatūrų ciklo pavadinimas (apie krepšinį), tiek ir šis (apie žvejybą) buvo redakcijos darbuotojų sugalvotas, o ne mano.

Regis, kad pirmo ciklo pavadinimas buvo labiau taiklus. Tuo tarpu šis, mano galva, kiek šabloniškas ir banalokas pavadinimas neatspindėjo atspausdintų karikatūrų siužetų. Tačiau tai nebuvo esminė bėda.

Kur kas labiau trikdė tai, kad karikatūras atspausdintos neįvertinant piešinių lygiagretumo (horizonto linijos perkreiptos), o taip pat nuvylė ir spaudos kokybė – atskiesto juodo tušo potėpiai pavirto juodomis dėmėmis (kleckais)… Tačiau ir tai dar ne visas „smagumas“: po viena iš trijų karikatūrų turėjo būti atspausdintas tekstas (tačiau karikatūra atspausdinta be teksto).

Karikatūra, kurioje šamas apkabinęs moteriškę, mažas berniukas sako: „Aš ir sakau, kad užkibo!..“

Jakštas Šarūnas. Karikatūra, cartoon, karikaturen. Užkibo! / Hooked! („Švyturys“ (1985 m., Nr. 17)). Juodas tušas / Black ink.

> Vaikas: „Aš ir sakau, kad užkibo!..“ <
> Kid: „So I’m telling you – hooked!..“<
// „Švyturys“ (1985 m., Nr. 17). //


Jakštas Šarūnas. Karikatūra, cartoon. 
Žūklė / Fishing. („Švyturys“ (1985 m., Nr. 17)). Juodas tušas / Black ink.

> Žūklė / Fishing <
// „Švyturys“ (1985 m., Nr. 17). //


Jakštas Šarūnas. Karikatūra, cartoon, karikaturen. Rankas aukštyn! / Hands up! („Švyturys“ (1985 m., Nr. 17)). Juodas tušas / Black ink.

> Rankas aukštyn! / Hands up! <
// „Švyturys“ (1985 m., Nr. 17). //


1985 metų pradžioje atspausdintos trečia ir ketvirta karikatūros „Šluotoje“, o taip pat ir dvi, viena po kitos pasirodžiusios publikacijos „Švyturyje“, nuteikė optimistiškiau.

 

* * *

Šarūnas Facebook

Stiklas

#080 Parabolė: Stiklas

– Mokytojau, aš nesuprantu: ateini pas varguolį – jis ir draugiškas, ir padeda, kuo gali. Ateini pas turtuolį – jis nieko nemato. Nejaugi visa tai tik dėl pinigų?
– Pažvelk pro langą. Ką tu matai?
– Moterį su vaiku, vežimą, riedantį į turgų…
– Gerai. Dabar pažvelk į veidrodį. Ką tu ten matai?
– Na, ką aš galiu ten pamatyti? Vien tik save patį.
– Taigi: stiklinis langas ir stiklinis veidrodis. Tereikia pridėti šiek tiek sidabro – ir tematai vien tik save.

 

* * *

Šarūnas Facebook

Štilis

#009 Retrospektyva

Gyvenimo tėkmė nenuspėjama. Taip jau sutapo, kad trečia ir ketvirta karikatūros žurnale „Šluota“ (1985 m., Nr. 3) atspausdintos beveik tuo pačiu metu, kaip ir pasirodęs karikatūrų ciklas apie krepšinį „Švyturio“ žurnale.

(„Šluotoje“ dvi karikatūros atspausdintos vasario mėn. pradžioje, o žurnale „Švyturys“ — vasario mėn. pabaigoje).

Jakštas Šarūnas. Karikatūra, cartoon, karikaturen. Abstinentas / Abstinent „Šluota“ (1985 m., Nr. 3). Juodas tušas / Black ink.

> Abstinentas / Abstinent <
// „Šluota“ (1985 m., Nr. 3). //


Šios dvi vasario mėnesio publikacijos skirtinguose leidiniuose praskaidrino nuotaiką, tarsi išsklaidė abejones, atstatė šiokį tokį pasitikėjimą savo jėgomis ir padrąsino tolimesniam kūrybiniam darbui.

* * *

Dabar galima tik spėlioti, kad publikaciją „Šluotoje“ galėjo šiek tiek (galbūt) paskatinti mano eilinis apsilankymas redakcijoje, iš karto po Trijų karalių (1985 m. sausio 7 d. nunešiau eilinį pluoštą naujų karikatūrų į žurnalo redakciją, iš kurių viena, kaip tik ir atspausdinta po ilgai trukusio devynių mėnesių štilio).

Jakštas Šarūnas. Karikatūra, cartoon, karikaturen. Pasivaikščiojimas / Dog Walkers!  „Šluota“ (1985 m., Nr. 3). Juodas tušas / Black ink.

> Pasivaikščiojimas / Dog Walkers <
// „Šluota“ (1985 m., Nr. 3). //


Karikatūra „Pasivaikščiojimas“ buvo viena iš pirmo pluošto septynių karikatūrų, kurias dar 1984 m. vasario mėnesį nunešiau į „Šluota“ redakciją, kai apskritai pirmą kartą ten apsilankiau.

 

* * *

Šarūnas Facebook

Trys keliautojai

#079 Parabolė: Trys keliautojai

Kartą vakaro sutemoje, prie savo varganų namų slenksčio sėdėjo pagyvenęs valstietis, kuris mėgavosi atslinkusia vėsuma. Šalia vingiavo kelias, bėgantis į kaimą. Keliu ėjo vyras, kuris, pamatęs senuką, pagalvojo: „Šis žmogus tingus, jis nedirba ir tik visą dieną kiurkso prie savo namo slenksčio“.

Kiek vėliau pro šalį ėjo dar vienas keliautojas. Tas pagalvojo: „Šis žmogus yra Don Žuanas. Sėdi čia, kad galėtų stebėti pro šalį einančias merginas ir, galbūt, jas kirkina“.

Galiausiai, vienas girininkas, pėdinantis į kaimą, pagalvojo: „Šis žmogus – tikras darbštuolis. Jis visą dieną sunkiai dirbo ir dabar pagrįstai mėgaujasi poilsiu.“

Tiesą sakant, mes nedaug ką galime pasakyti apie valstietį, kuris sėdi prie savo namo slenksčio. Priešingai, mes galime nemažai pasakyti apie tris keliautojus, kurie ėjo pro šalį į kaimą: pirmasis buvo tinginys, antrasis – mergišius, o trečias – darbo bitutė.

Viskas, ką sakai, – kalba apie tave patį; ypač, kai tu kalbi apie kitą asmenį.
Projekcija – gynybinis mechanizmas, kurio metu žmogus išoriniam pasauliui priskiria tai, kas priklauso jo paties vidiniam pasauliui.

 

* * *

Šarūnas Facebook

Atsarginių suolelis

#008 Retrospektyva

Satyros ir humoro žurnalas „Šluota“ buvo įvaizdus leidinys, kur spausdinti savo karikatūras troško kiekvienas karikatūristas, tačiau linksmosios grafikos darbus taip pat spausdino ir kiti populiarūs to meto leidiniai: „Švyturys“, „Jaunimo gretos“, „Nemunas“ ir dar keletas kitų.

Kadangi „Šluota“ beveik ištisus 1984 metus su pavydėtinai užsispyrusiu stropumu atmetinėjo visus mano darbus ir nespausdino jų (trečia ir ketvirta karikatūros žurnale „Šluota“ atspausdinta tik po 9 mėn. pertraukos), pamažėle ėmiau galvoti apie alternatyvius variantus. Sumečiau, kad reikia pabandyti laimę ir pasiūlyti savo karikatūras publikuoti kitiems respublikiniams leidiniams.

Šitai ir sąlygojo atsirasti 1985 m. kelioms publikacijoms žurnale „Švyturys“ (2 karikatūrų ciklai: 4 karikatūros apie krepšinį ir 3 karikatūros apie žvejybą).

„Nuo kamuolio krenta vyrai Šarūno Jakšto piešiniuose“

Jakštas Šarūnas. Karikatūra, cartoon, karikaturen. Ginčas / Jump ball. („Švyturys“ (1985 m., Nr. 4)). Juodas tušas / Black ink.

> Ginčas / Jump ball <
// „Švyturys“ (1985 m., Nr. 4). //


Krepšinis nebuvo ta sporto šaka, kuri mane labai jau domino. Tačiau legendiniai Kauno „Žalgirio“ ir tarybinės armijos klubo Maskvos CSKA tarpusavio mūšiai krepšinio aikštelėje (ypač nuo 1981 m., kai į komandą įsiliejo A. Sabonis), tiesiog burte užbūrė. Apskritai 1980–1987 m. krepšinio batalijos „Aukso karštligė“ tarp „Žalgirio“ ir CSKA komandų buvo nuostabūs sporto spektakliai, kuriuos žiūrėjo praktiškai visa Lietuva.


Jakštas Šarūnas. Karikatūra, cartoon, karikaturen. Padavėjas / Waiter. („Švyturys“ (1985 m., Nr. 4)). Juodas tušas / Black ink.

> Padavėjas / Waiter <
// „Švyturys“ (1985 m., Nr. 4). //


Kopiant link išsvajoto aukso, du metus paeiliui kauniečiai pralaimėjo finalo serijas (1983 ir 1984 m.).

1984–1985 m. čempionate „Žalgiris“ jau triuškino maskviečiams. Tarpusavio rungtynėse CSKA nepasiekė nė vienos pergalės. Tris kartus žalgiriečiai buvo stipresni per pirmąjį ir antrąjį etapus, o dar du kartus — finale.

Auksiniai 1985 m., — po ilgokos pertraukos Kauno „Žalgiris“ pagaliau pasidabino Tarybų Sąjungos čempionato aukso medaliais (o po to dar pakartota 1986 m. ir 1987 m.).


Šiame batalijų dėl aukso medalių fone ir prisirpo karikatūrų ciklas apie krepšinį.

Kiek pamenu net vieną piešinį (netiesiogiai) a la inspiravo aukštaūgis krepšininkas Arvydas Sabonis, kurio žaidimas teikė didelį džiaugsmą ir kurio atrakcijas be galo buvo smagu stebėti.

Jakštas Šarūnas. Karikatūra, cartoon, karikaturen. Centras / Center. („Švyturys“ (1985 m., Nr. 4)).  Juodas tušas / Black ink.

Centras / Center <
// „Švyturys“ (1985 m. Nr. 4). //


1985 m. sausio mėn. pradžioje nunešiau 9 karikatūras apie krepšinį į žurnalo „Švyturys“ redakciją.

Publikacija „Nuo kamuolio krenta vyrai Šarūno Jakšto piešiniuose“ pasirodė 4-ame žurnalo numeryje (Vasario 27 d.), kuriame buvo atspausdintos 4 karikatūros.

// Po šios karikatūrų publikacijos, nepraėjus net dviems savaitėms, 1985 m. kovo 10 d. Kauno „Žalgirio“ krepšininkai įveikė Maskvos CSKA ir po 34 metų pertraukos tapo TSRS čempionais. //


Jakštas Šarūnas. Karikatūra, cartoon, karikaturen. Metimas / Shooting. „Švyturys“ (1985 m., Nr. 4).  Juodas tušas / Black ink.

> Metimas / Shooting <
// „Švyturys“ (1985 m. Nr. 4). //


// „Švyturys“ — dvisavaitinis visuomeninis-politinis, kultūros ir literatūros iliustruotas žurnalas. Tiražas: 1981 m. — 133 200 egz., 1989 m. — 182 500 egz.). //


 

* * *

Šarūnas Facebook

Vėjas ir Saulė

#078 Parabolė: Vėjas ir Saulė

Kartą Saulė ir pikčiurna Vėjas šiaurys susiginčijo, kuris iš jų stipresnis. Jie ilgai ginčijosi kol pagaliau nusprendė išsiaiškinti, kuris vis tik galingesnis, pasirinkdami taikiniu keliautoją, kuris tuo metu jojo ant arklio didkeliu.     

– Stebėk, – tarė Vėjas, – kaip aš jį vikriai suvystysiu: akimirksniu nuplėšiu nuo jo apsiaustą.

Tai taręs jis ėmė pūsti iš visų jėgų. Bet kuo labiau Vėjas stengėsi, tuo stipriau keliautojas įsisukdavo į savo apsiaustą: jis keiksnojo pabjurusį orą, bet nesustodamas jojo toliau. Vėjas pyko, siuto, taršė vargšą keliautoją lietumi ir sniegu. Keiksnodamas vėją, keliautojas apsivilko apsiaustą ir perrišo diržu. Tuomet Vėjas suprato, kad nuplėšti apsiausto jam jau nepavyks.

Saulė, matydama savo varžovo bejėgiškumą, šyptelėjo, išniro iš už debesų, sušildė, nusausino žemę, o tuo pačiu ir varganą, pusiau sušalusį keliautoją. Pajutęs saulės spindulių šilumą, jis pralinksmėjo, palaimino Saulę, nusivilko apsiaustą, suvyniojo ir pririšo jį prie balno.

– Supraski, – tada tarė maloningoji Saulė pikčiurnai Vėjui, – gerumu ir meile galima pasiekti kur kas daugiau, nei pykčiu.

 

* * *

Šarūnas Facebook