#078 Parabolė: Vėjas ir Saulė

Kartą Saulė ir pikčiurna Vėjas šiaurys susiginčijo, kuris iš jų stipresnis. Jie ilgai ginčijosi kol pagaliau nusprendė išsiaiškinti, kuris vis tik galingesnis, pasirinkdami taikiniu keliautoją, kuris tuo metu jojo ant arklio didkeliu.     

– Stebėk, – tarė Vėjas, – kaip aš jį vikriai suvystysiu: akimirksniu nuplėšiu nuo jo apsiaustą.

Tai taręs jis ėmė pūsti iš visų jėgų. Bet kuo labiau Vėjas stengėsi, tuo stipriau keliautojas įsisukdavo į savo apsiaustą: jis keiksnojo pabjurusį orą, bet nesustodamas jojo toliau. Vėjas pyko, siuto, taršė vargšą keliautoją lietumi ir sniegu. Keiksnodamas vėją, keliautojas apsivilko apsiaustą ir perrišo diržu. Tuomet Vėjas suprato, kad nuplėšti apsiausto jam jau nepavyks.

Saulė, matydama savo varžovo bejėgiškumą, šyptelėjo, išniro iš už debesų, sušildė, nusausino žemę, o tuo pačiu ir varganą, pusiau sušalusį keliautoją. Pajutęs saulės spindulių šilumą, jis pralinksmėjo, palaimino Saulę, nusivilko apsiaustą, suvyniojo ir pririšo jį prie balno.

– Supraski, – tada tarė maloningoji Saulė pikčiurnai Vėjui, – gerumu ir meile galima pasiekti kur kas daugiau, nei pykčiu.

* * *

Šarūnas Facebook