#028 Parabolė: Solidarumas

Per mišką tekėjo upeliukas, kuris žavėjosi savimi: koks jis sumanus, veržlus, greitas, švarus ir skaidrus! Jis nenorėjo susilieti nei su vienu kitu upeliu nes manė esąs stiprus ir siekė tekėti mišku vienas, atskirai nuo kitų. Staiga jis išbėgo į lauką, kur kaipmat išseko, jėgos jį apleido, jis netrukus išsisunkė ir pradingo. Šiaip ne taip, per kažkokius požeminius kanalų vingius, visas išsipurvinęs, jis pasiekė upę ir ėmė jai skųstis:

— Jeigu ne tas pasibjaurėtinas laukas, aš jau seniai pats būčiau tapęs upe!

Išgirdusi tai, upė suvilnijo purslais:

— Ech, tu, kvailas upeliūkšti! Ne lauko kaltė, kad išsisėmei ir prasmigęs į žemę tapai nešvarus ir purvinas! Tam, kuris atsiriboja nuo kitų, tapti upe — per silpnos kinkos.

* * *

Šarūnas Facebook