Spalvotos karikatūros

#004 Retrospektyva

Pirmas pluoštas karikatūrų, kurias nupiešęs nunešiau į žurnalo „Šluota“ redakciją (1984 m. vasario mėn. 15 d.), buvo juodai baltos — juodas tušo kontūras baltame popieriaus (vatmano) lape.

Dabar tai gali skambėti keistai ir kai kam net kelti nuostabą, tačiau daugelis to meto laikraščių ir žurnalų spausdindavo tik juodai baltas karikatūras, kadangi ne visi leidiniai buvo spalvoti, o ir to meto spaudos kokybė buvo gana prasto lygio.
Žurnalą „Šluota“ spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė („Tiesos“ g. 1/9, Vilnius, dabartinis gatvės pavadinimas: Maironio g.). Leidinio spaudos kokybė, žvelgiant iš to laikmečio taško, nebuvo prasta, kadangi visa virtinė leidinių apskritai kur kas prasčiau atrodydavo. Ir nors žurnalo „Šluota“ spaudos kokybė buvo pusėtina, tačiau labai dažnai į neviltį varydavo atspausdintų spalvotų piešinių „išsibarsčiusios“ spalvos: keturios spalvos (žydra, purpurinė, geltona ir juoda) tiksliai nebūdavo sutapdinamos, todėl gana dažnai spalvoti piešiniai atrodydavo klaikiai: aiškiai matomi atskirų spalvų nuokrypiai (atskiri atspaudai) juodos spalvos atžvilgiu.

Rimas Gedgaudas. Poledinė žūklė alaus bokale.

Rimo Gedgaudo karikatūra („Poledinė žūklė alaus bokale“)
gerai iliustruoja sovietinio meto spalvų sutapdinimo nuokrypius.


Pradžioje ofsetinės spaudos spalvų nuokrypiai mano karikatūroms negrėsė, kadangi tuo metu dažniau piešiau juodai baltus piešinius. Mane apskritai labiau imponavo juodų linijų žaismas, štrichas nei kad spalvoti piešiniai. Be to, neturėjau pakankamai praktinių įgūdžių spalvinti, tonuoti, lieti spalvas. 1984–1985 metais visos atspausdintos respublikiniuose leidiniuose mano karikatūros buvo juodai baltos.
Nors spalvinti piešinius pradėjau dar besimokydamas mokykloje, tačiau pirmieji spalvinimai nebuvo įmantrūs — dažniausiai guašu tik sudėliodavau kelių spalvų akcentus (pvz., Senio Šalčio vienspalviai raudoni drabužiai ir viskas). Tik labai retais atvejais nuspalvindavau visą piešinio plotą.
Pradžioje piešinius spalvindavau vien tik „mokykliniu“ guašu. Tačiau guašo spalvinimo technika mažiems karikatūros plotams užlieti, ypač miniatiūriniams, nelabai tiko ir apskritai — man guašas nelabai patiko (jo kvapas priminė mokyklos laikmetį ir jo „tvaiką“). Todėl, bandydamas išsirinkti karikatūroms tinkamą spalvinimo techniką, vieną po kito išbandžiau kelias skirtingas piešimo technikas: spalvoti pieštukai, pastelė, akrilas, akvarelė. Būtent akvarelės piešimo technika labiausiai man patiko, tačiau akvarelę „įvaldyti“ reikėjo laiko ir praktinių įgūdžių, tad pirmieji spalvinimai akvarele buvo gan mėgėjiški.
Kiek vėliau, artimiau susipažinęs su piešiančiais karikatūristais, išgirdau vertingų patarimų, kolegos bičiuliai pasidalino įvairiomis piešimo gudrybėmis, tad neilgai trukus „atradau“ sau sausą akvarelės atlikimo techniką, o taip pat ir atskiestą vandeniu juodo tušo (apskritai tušo skiedimą vandeniu) techniką. Šias dvi piešimo technikas ilgą laiką (iki 1998 m., kai ėmiau spalvinti vien tik skaitmeninėmis piešimo programomis) ir naudojau spalvindamas karikatūras. Kur kas dažniau naudodavau sausos akvarelės piešimo techniką.


Antrą pluoštą nupieštų karikatūrų (5 karikatūras) į žurnalo „Šluota“ redakciją nunešiau po trijų mėnesių (1984 m. gegužės mėn).

Tarp jų buvo ir karikatūra „Košė“ — pirmasis nedrąsus pabandymas šiek tiek paspalvinti darbą. Piešinys buvo nukontūruotas juodu tušu ir šiek tiek nuspalvintas akvarele (per 40 metų baltas vatmano lapas pageltonavo, tad atrodo, kad visas piešinys nuspalvintas, tačiau siena ir grafiko stendas buvo nespalvinti (baltos spalvos)).

Jakštas Šarūnas. Karikatūra  Cartoon. „Kuriam dar košės?“ / "Who wants more porridge?"

> Vadovas: „Kuriam dar košės?“ <
> Chief: „Who wants more porridge?“ <
// Atmesta, nepublikuota / Unpublished cartoon //


Kitas iš to pačio pluošto darbų — „Du girtuokliai“. Pirminis variantas buvo juodai balta karikatūra. Vėliau, kai darbus atmetė ir aš juos atsiėmiau, galėjau drąsiai paeksperimentuoti ir, nebijodamas sugadinti darbą, kaip mokėjau, taip ir paspalvinau: akvarele bei flomasteriais (ir (galbūt) keliais spalvotais pieštukais).

Jakštas Šarūnas. Karikatūra  Cartoon. Du girtuokliai / Two Alcoholics. 
Juodai baltas piešinys.

> Senolis: „Mane guodžia tik tai, kad nebespėsiu pasidaryti alkoholiku…“ <
> Old men: „I’m just comforted by not being able to become an alcoholic…“ <

// „Du girtuokliai“. Pirminis variantas. Juodas tušas. //

Jakštas Šarūnas. Karikatūra  Cartoon. Du girtuokliai / Two Alcoholics. Pirmieji spalvinimai.

> Senolis: „Mane guodžia tik tai, kad nebespėsiu pasidaryti alkoholiku…“ <
> Old men: „I’m just comforted by not being able to become an alcoholic…“ <
// Atmesta (nepublikuota) karikatūra / Unpublished cartoon. //

// juodas tušas, akvarelė, flomasteriai. //


Antro apsilankymo žurnalo „Šluota“ redakcijoje metu manęs laukė siurprizas — bene pirmą kartą teko susidurti su tuo, ką praktiškai patiria kiekvienas menininkas savo kūrybiniame kelyje — susikrimtimą dėl atmestų darbų: visos penkios karikatūros buvo „atmestos“, kaip netinkančios (dvi grąžino iš karto, o likusias tris — vėlėliau).


Šios dvi karikatūros („Du alkoholikai“ ir „Kuriam dar košės?“) buvo iš to nunešto į „Šluotos“ redakciją antro karikatūrų pluošto darbai, kurias atmetė ir nespausdino (jos niekur anksčiau nepublikuotos).

Kitas tris karikatūras, kurias nunešiau į „Šluota“ redakciją 1984 m. liepos mėnesį, taip pat atmetė. Bet apie tai detaliau — kitoje #Retrospektyva publikacijoje.

 

* * *

Šarūnas Facebook