Meškos paslauga

#090 Parabolė: Meškos paslauga

Eidami gatve senolis su anūku pamatė berniuką, kuriam jo tėvas buvo paliepęs sutaisyti tvorą, o tik po to eiti žaisti. Plaktukas berniukui vis slydo iš rankų, o lentą niekaip nesisekė įtaisyti į vietą. Netyčia pataikęs sau į pirštą, berniukas įniršęs metė šalin plaktuką ir ilgesingai žiūrėjo į žaidžiančius savo draugus. Senolio anūkui pagailo berniuko, — jis ėmė ir prikalė lentą tvoroje. Bet senolis priėjo ir vėl atplėšė prikaltą lentą.
— Kaip gi taip, seneli? Tu visada mokei mane būti jautriu, o dabar neleidi padėti…
— Aš mokiau tave gerumo, bet ne veidmainystės. Padaręs už berniuką jo darbą, tu ne vien tik atimi iš jo gerą progą išmokti taisyti tvorą. Jis taip pat neišmoks būti kantrus ir neįsisavins, kad pirmiausia reikia atlikti darbą. Savo „geru“ poelgiu tu galėjai sugadinti jam gyvenimą.

 

* * *

Šarūnas Facebook

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *