#036 Retrospektyva: Avys
Trečiasis karikatūrų ciklas TV laidai „Dailininkai šypsosi“ buvo nupieštas 1988-1989 m. sąndūroje. Tai buvo 16-os karikatūrų ciklas apie avis.
Kaip ir ankstesnių ciklų darbai (kiaules, šunys), taip ir šio ciklo visi piešiniai buvo spalvoti. Tiesa, buvo nors ir nedidelis, bet esminis šio ciklo skiriamasis bruožas nuo ankstesnių — visi avių ciklo darbai buvo sugalvoti ir nupiešti atsižvelgiant į to meto televizorių ekranų formato standartą (4:3). Tad visos karikatūros nuo pat pradžių buvo sumąstytos taip, kad jos bus komponuojamos horizontaliai (ilgoji kraštinė — horizontali) — kad TV ekranas „nenupjautų“ piešinio kraštų ir jos gerai įsikomponuotų televizoriaus ekrane. A4 piešimo lapo formatas kaipsyk ir atitiko to meto televizorių ekranų formato santykį (4:3).
Karikatūros apie avis laidos rengėjams buvo įteiktos 1989 m. pavasarį.
> Plikai! / Make Me Bald! <
// LTV „Dailininkai šypsosi“, 1989 m., balandis. //
Nors avių ciklo karikatūrų aš pats nemačiau LTV ekrane, bet bičiulis R.Gedgaudas mane patikino, kad šis karikatūrų ciklas buvo parodytas per nacionalinę televiziją.
* * *
1988-1990 m. spaudoje vis intensyviau ėmus karaliauti politinėms karikatūroms, darbai kitomis temomis vis dažniau atsidurdavo už borto. Tad nieko nuostabaus, kad avių ciklo karikatūroms pasisekė mažiausiai: tik nedidelė dalis šio ciklo karikatūrų vėliau buvo atspausdinta šalies leidiniuose.
Tarsi po gaivaus lietaus, šalyje vienas po kito ėmė dygti nauji leidiniai, o daliai iš jų reikėjo grafinės medžiagos (tame tarpe ir karikatūrų). Tačiau didžioji dalis naujų leidinių pradžioje buvo gana prastos poligrafinės kokybės (pvz., laikraštinis popierius) ir, kaip taisyklė, nespalvoti. Atsižvelgdamas į tai, bei puoselėdamas viltis, kad avių ciklo karikatūras pavyks atspausdinti arba „senuose“, arba naujuose leidiniuose, gerą pluoštą avių ciklo karikatūrų kiek vėlėliau perpiešiau juodai-baltai (juodo tušo kontūrinės karikatūros).
> Moteriškė: „O kiek joje sintetikos?“ <
(1991 m.)
// Nepublikuota / Unpublished //
Klaidinga būtų teigti, kad anuomet nespausdino filosofinių, alegorinių, ezopinių karikatūrų. Tiesiog staiga išdygusi ir vis didėjanti paklausa neįmantriam ir gal net primityviam „plaktuko kaukštelėjimui į makaulę“ nulėmė tai, kad plačiai atsivėrė vartai tiesmukiškoms politinėms karikatūroms, kurios nereikalavo didelių pastangų jas gliaudyti. Kaip iš gausybės rago pasipylė karikatūros su kūjais ir pjautuvais, penkiakampėmis žvaigždėmis, kraujo ištroškusiomis meškomis ir visa kita stereotipine-šablonine sovietijos okupacinio identiteto atributika.
1988-1990 m. veiksmas vystėsi labai sparčiu tempu, — per nepilnus 2 metus šalis nusimetė sovietijos jungo grandines ir vėl tapo Nepriklausoma Respublika.
Tad ir karikatūristai vos spėjo suktis šiame įvykių verpete.