Pastaruoju metu stebimas Ramūno (Vaitkus) keistas klinikinis sindromas — šaržų metro išskirtinio dėmesio ir traukos objektas — A. Dulkys.

// Veikiausiai šaržų metrui išsiveržė į laisvę karantininis pūlinys — gal tai tiesiog elementari reakcija neapsikentus stebėti prasilenkiančią su logika žemiečio veiksmų seką. //

Nežinia, kas taip imponuoja Ramūnui šio politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojo veiksmuose, bet gal jis jam patinka (juk nesugaudysi kiekvieno personažo pavasarinės karantininės chemijos). Na, abu juk po Raseinius (nors ir skyrium) lakstė, abu ten mokslus graužė, veikiausiai tame pačiame upelyje kojas pakaitomis pamirkydavo — tik vienas matė ir svajojo apie srovę, o kitas srovės iškreiptus atvaizdus fiksavo ir tebefiksuoja.
Žodžiu — nuskilo abiems žemaitiečiams.

Nu taigis, taigis vien aš mačiau gal kokius tris ar keturis Ramūno nupieštus dabartinio pasodinto į katapultą ministro šaržus-karikatūras, o kiek jų dar prištampavęs ir po pagalve pasikišęs miega Ramūnas — kaži kas ten jį, žemaičių mūrą, sugaudys.

Kai pamačiau eilinį Ramūno slaptos meilės išraiškos apsireiškimą, panūdo ir man įsipaišyti pasiunčiant toli ir dar toliau politinio pasitikėjimo valstybės tarnautoją.

Ramūnui padėjau nusiūti skafandro skiriamuosius ženklus (na, o drugelis tuo tarpu dar palauks) ir abu išvien, bet skyrium, kosmonautikos dienos proga pasiuntėme į Visatos platybes (ne)eilinį veikėją perėjūną, bet su meile!

// Sugrįžk, kol nevėlu, kol dar tavęs ilgiuos… //

Sufleris dėl antsiuvo – Kurto Voneguto (Kurt Vonnegut Jr.) knyga „Čempionų pusryčiai, arba Sudie, juodasis pirmadieni!“ (1973 m.).